Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistai mokosi kitaip
Rugsėjo 24 dieną Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniams ugdymas vyko kitaip – tradicinė „Tyrėjų naktis“ virto pažintine tyrėjų diena. Gimnazijos mokytojai organizavo išvykas į Alytaus ir kitų Lietuvos miestų mokslo, pramonės, kultūros įstaigas pagal integruotus pažintinius-edukacinius projektus, tiriamąją, kūrybinę, sportinę veiklą gimnazijoje.
Mokytojos Ramutė Volkuvienė ir Dalia Adukevičienė su III-IV klasių mokiniais leidosi į pažintinę kelionę maršrutu Merkinė-Liškiava-Druskininkai. Jos pasakojo, kad tai tęstinis integruotas istorijos, tikybos ir dailės projektas „Pažinkime Lietuvą. Pietų Lietuvos istorinis, religinis ir meno paveldas“:
„Merkinėje aplankėme krašto muziejų, kuris įsikūręs buvusios cerkvės pastate, statytame Carinės okupacijos laikais. Iš gido pasakojimo sužinojome apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos valdymo laikotarpį, kai miestas išgyveno savo augimo auksinį laikotarpį 1626-1648 m. Šiemet liepos 6 d. Merkinėje atidengtas karaliaus Vladislovo Vazos skulptūrinis biustas.
Išgirdome šiurpią istoriją apie miestelio žydų bendruomenės sunaikinimą 1941 m. bei daug netekčių pareikalavusias Lietuvos partizanų pasipriešinimo kovas, kuriose dalyvavo Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Merkinės krašto muziejaus iniciatyva sukurtas ir nulietas bronzinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui (skulptorius Gintautas Lukošaitis).
Antrasis mūsų kelionės tikslas – Liškiava. Ant kairiojo Nemuno kranto stovi įspūdingas vėlyvojo baroko perlas – Šv. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas. Šis ansamblis išskirtinis tuo, kad įspūdingo aukščio kupolinę bažnyčią ir vienuolyną pastatė vienuoliai dominikonai 1704-1720 m.! Pravėrę sunkias, ąžuolines bažnyčios duris, išvydome puošnų baroko-rokoko stiliaus interjerą. Mus pasitiko ir apie bažnyčios istoriją bei meninę vertę džiugiai pakiliai pasakojo kunigas Vidmantas Strokas (kunigas anksčiau dirbo mūsų gimnazijoje tikybos mokytoju): „Barokas – tai pasaulietinis stilius ir menininkai turėjo didesnę kūrybos laisvę. Didingumas, jausmingumas atsispindi kiekvienoje detalėje. Net sparnuotieji angeliukai, mažyčiai, putlūs, besišypsantys, primena kupidonus. Kairėje, pagrindinio altoriaus pusėje, kabo „Šv. Baltramiejus“, kurio aureolė nutapyta neįprastai – iš baltų tulpių (1914 m. tapė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius)! Bažnyčioje išlikę paminkliniai 1899 m. vargonai, kuriais grojo garsaus menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas. Čia Konstantinas gavo pirmąsias muzikos pamokas.“
Ir galutinis mūsų projekto tikslas – aplankyti Čiurlionių namus Druskininkuose, kuriuose nuo 1963 m. įsikūręs memorialinis muziejus. Mūsų tautos kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vienas žymiausių, unikaliausių kūrėjų, palikęs svarbų pėdsaką ne tik Lietuvos kultūroje, bet ir Europos meno istorijoje. Nuostabios gamtos apsuptyje prabėgo Konstantino vaikystė. Kukliuose, bet jaukiuose namuose skambėjo fisharmonijos, pianino garsai, dainos. Pagal sudarytą savaitės tvarkaraštį muzikuoti mokėsi visi devyni Čiurlionių vaikai. Vėliau menininkas iš studijų sugrįždavo į šiuos namus, kuriuose atrasdavo ramybę, vasaroti. Čia nutapyta daug garsių paveikslų ir sukurta muzikos kūrinių. Per trumpą, vos devynerius metus trukusį kūrybos laikotarpį Čiurlionis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, 300 paveikslų, grafikos darbų, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Genijaus talentą apibendrina garsaus pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaičio Roko Zubovo žodžiai: „Vis dėlto brandieji M.K. Čiurlionio paveikslai visoje Europos kultūros istorijoje išsiskiria kaip unikalūs muzikos ir tapybos sferas suliejantys meno pavyzdžiai.“
Nors nepalankios oro sąlygos vertė nuolat traukti skėčius ir neleido mums daug ką pamatyti, bet į namus sugrįžome emociškai pailsėję, dvasiškai praturtėję, teigdami, kad žinių apie unikalų Lietuvos kultūros paveldą suteikiantys projektai yra labai reikalingi.“
Mokytojos Janė Zelenienė ir Virginija Gaižauskienė I f klasės mokinius vežėsi į Vilniuje įkurtą Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse. Jis įkurtas tame pačiame pastate, kuriame 1940–1991 m. dirbo sovietinės represinės institucijos (NKVD ir NKGB-MGB-KGB). Pirmajame muziejaus aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, žemėlapius ir kitus daiktus, pasakojančius apie krašto sovietizaciją 1940–1941 m. Ekspozicija, skirta 1944–1953 m. partizaniniam karui, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. Muziejaus gidai labai įtaigiai papasakojo apie KGB kalėjimo žiaurumus. Mokiniai buvo sukrėsti, nemažai sužinoję apie tą istorinį laikmetį – apie savo tautos istoriją .
Gilinti žinių apie savo tautos kultūros ir mokslo istoriją į Kauną vyko bent dvi gimnazistų grupės. Mokytojos Asta Šulcienė ir Edita Gumauskienė I klasių mokiniams organizavo pažintinį-edukacinį projektą „Žmogaus organizmas – vieninga sistema. Ligų diagnozė ir gydymas anksčiau ir dabar“. Medicinos istorijos muziejuje mokiniai išgirdo labai įdomių istorijų apie viduramžiais gydytas ligas, sužinojo, kaip buvo seniau ruošiami vaistai. Anatomijos muziejuje susipažino su žmogaus kūno sandara. Muziejuose mokiniai ne tik klausėsi įtaigių pasakojimų, bet ir apžiūrėjo gausybę įdomių eksponatų.
II d klasės mokiniai su mokytoja Loreta Mazėtyte Kaune dalyvavo dvejose edukacijose. Pirmoje stotelėje Pažaislyje vyko edukaciją „Kamanduliai. Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia“: „Pravėrę šio vienuolyno duris, išgirdome, kokias istorijas mena šimtametės vienuolyno sienos, kaip XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas pastatė šį baroko architektūros šedevrą atsiskyrėliams vienuoliams – kamanduliams, gyvenusiems labai uždarą gyvenimą. Didelį įspūdį paliko išlikusios freskos“. Antra edukacija „Nuo piktogramos iki permutacijos“ vyko Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Čia mokiniai turėjo galimybę susipažinti su žmogaus sukurtų kodų įvairove ir išbandyti ne tik senuosius bendravimo būdus ir priemones, bet ir iki šiol tebevartojamas komunikacijas: rašė Brailio rašomąja mašinėle bei bandė skaityti liesdami – taip, kaip tai daro neregintis žmogus, kodavo informaciją „Enigma“ kodavimo mašinos principu, perdavė informaciją naudodami Morzės abėcėlės kodą, mokėsi gestų kalbos ženklų, išmėgino rašymą plunksna, „pasimatavo” sekretorės profesiją, bandė iššifruoti hieroglifų reikšmę. Ši ekskursija mokiniams paliko neišdildomą įspūdį.
Nelabai tolimoje, tačiau daug įspūdžių sukėlusioje kelionėje buvo mokytojas Tomas Balynas su savo auklėtiniais. IV e klasės mokinė Ugnė Gudaitytė dalijosi patirtimi: „Mūsų klasė važiavo į Birštoną ir dalyvavo edukacijoje elektromobiliu. Nors lijo, tačiau uždaram autobuse buvo patogu ir nešalta. Mus lydėjo gidė, kuri pasakojo apie įžymius objektus, jų istoriją. Keliavome kunigaikščių medžioklės, Birštono dvaro takais. Kai važiavome šalia Nemuno, įraše buvo pasakojama, kad čia buvusi medinė pilis, kurioje Vytautas Didysis LDK laikais ilsėdavosi, jog miškuose vykdavo medžioklės, per kurias su Jogaila aptardavo politines aktualijas. Sustoję Žvėrinčiaus miške, ugdėme ištvermę laipynėse, darydami mankštą. Kita stotelė buvo Birštono apžvalgos bokštas, į kurį užlipus, atsivėrė gražus peizažas. Taip pat iš gidės sužinojome, kad būtent Birštone Balys Sruoga parašė „Dievų mišką“, Juozas Tumas-Vaižgantas davė šaltiniui Birutės vardą, Sebastianas Kneipas, susirgęs tuomet vadinamu baltu maru – tuberkulioze, vadovaudamasis keturiomis filosofijomis (praustis natūraliu mineraliniu vandeniu), išgijo. Sužinojome, kad Birštone apstu vietų, kur galima rasti mineralinio vandens, mums rodė biuvetes. Lankėmės mineralinio vandens garinimo bokšte „Druskupis“. Grįždami į Alytų užsukome į Punios piliakalnį ir grožėjomės nuo jo atsivėrusiu vaizdu.“
Mokytoja Asta Grimalauskienė pasakojo, kad jos auklėtiniai, IV a klasės mokiniai dalyvavo pramoginėje-tiriamojoje edukacijoje VšĮ „Ekstremali zona“. Užsiėmimo metu mokiniai, integruodami fizinę veiklą bei komandinį darbą, tyrė dažasvydžio šautuvo veikimo mechanizmą. Veikdami kartu, jie tobulino problemų sprendimo metodus, idėjų kūrimą, lyderystę bei darbą komandose. Atlikę tyrimą mokiniai realiomis sąlygomis tikrino savo fizinę ištvermę ir pritaikė įgytas žinias. Išvykos pabaigoje mokiniai padarė išvadą, jog visgi nugalėjo draugystė!
Pažinti savo krašto istoriją ir kultūrą dalis gimnazistų turėjo puikią galimybę lankydami muziejus savo mieste Alytuje. Mokytoja Irena Motūzienė ir socialinė pedagogė Gintarė Savukynaitė su I b klasės mokiniais bei Ieva Norkienė su I d klasės mokiniais Archeologijos muziejuje sužinojo, kad titnago gavybos ir apdirbimo vietų aptikta tiktai Pietų Lietuvoje. Mokiniai galėjo ne tik apžiūrėti akmens ir geležies amžiaus radinius, bet ir patys išbandyti, kaip žmonės gręžė skyles akmenyje, „malė“ grūdus. Taip pat matavosi tų laikų papuošalus ir virtualiai statė piliakalnius. Mokytojos Eglė Barysienė, Ina Nakvosienė, Virginija Jokubauskienė ir Nijolė Bazevičienė lydėjo I c ir II b klasių mokinius į Alytaus sinagogą. Čia susipažino su Alytaus žydų istorija ir Alytaus sinagogos istorija. Šiame pastate veikiančiame audiovizualiųjų menų centre grožėjosi visame pasaulyje žinomo dailininko Vytauto Kasiulio paveikslais.
Mokytojos Snieguolė Valentukonienė, Danutė Račkauskienė, Meilė Platūkienė su II f ir III f klasių mokiniais dalyvavo Alytaus regiono STEAM atviros prieigos centro, esančio Alytaus Kolegijoje, praktinėse-tiriamosiose veiklose. Lankėsi fizikos-inžinerijos, robotikos, biologijos ir chemijos, maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo laboratorijose. Ši smagi edukacija ypatinga ir tuo, kad mokiniai buvo pirmieji šio centro lankytojai.
Su profesinio pasirinkimo galimybėmis turėjo progą susipažinti mokytojos Laimutės Gečaitės auklėtiniai, III c klasės mokiniai apslankę Darbo biržoje. O mokytojai Lina Gailienė ir Mindaugas Ribinskas IV c ir III d klasių mokiniams organizavo ekskursiją į gamyklą ,,Astra“. Čia mokiniai susipažino, pamatė ir suvokė, kokios svarbos, galingumo yra ši įmonė ne tik Lietuvoje bet ir Europoje. Mokiniai sužinojo darbo specifiką, karjeros galimybes ir mokslo svarbą norint dirbti šioje gamykloje. Jie teigė, kad ši patirtis buvo pribloškianti.
Nepaisydami žvarbaus ir lietingo oro mokytojų Irmos Linkevičienės, Agnės Ingelevičienės, Ramunės Petrosian, Antano Kalinausko, Giedrės Škarnulienės, Juratės Vailionienės ir Rimos Gecevičienės auklėtiniai, I-IV klasių mokiniai lankė įvairiausius Alytaus miesto objektus. IV f klasės mokiniai tyrinėjo patriotiškumą ugdančias vietas Alytuje. Pildė darbo lapą, kuriame parašė, kokia tai vieta (paminklas, statinys, muziejus ir t.t.), kam skirta ir kaip ši vieta ugdo patriotiškumą. I a ir II a klasių mokiniai pasidalijo grupėmis ir ėjo į fotomedžioklę „Alytus dabar ir kitados“. Ne taip ir lengva buvo atpažinti vietas, kaip Alytus atrodė kitados: suradę objektą ir ten nusifotografavę, objektų „medžiotojai“ gaudavo kitą senojo Alytaus nuotrauką ir tik atsiuntę savo nuotrauką galėjo judėti toliau. III b klasės mokinius, apibūdinusius miesto objektų atsiradimo istoriją, jų auklėtoja Irma Linkevičienė palepino saldėsiais.
Nepamokinės dienos metu gimnazijos pastatas neištuštėjo. Čia taip pat virė darbas – gimnazistai užsiėmė tiriamosiomis, pažintinėmis ir sportinėmis veiklomis. Mokytojai Irma Čeplinskienė, Svajūnas Žvinakis, Jureta Šametienė I-IV klasių mokiniams gimnazijos Sporto informacijos centro-muziejaus patalpose organizavo konkursą „Kaip tu suvoki Olimpinį sportą?“. O žinių mokiniams suteikė šio muziejaus įkūrimo iniciatorius, kolekcininkas Zenonas Gramackas. Po konkurso mokiniai smagiai ir aktyviai leido laiką mokytojų organizuotose sportinėse varžybose.
I-IV klasių chemijos mokslo entuziastai gimnazijos Gamtos mokslų laboratorijoje su mokytoja Jane Liutkiene vykdė laboratorinius tyrimus. Apžiūrėję polimerų pavyzdžius, mokiniai aptarė jų pritaikymą ir keliamas problemas. Išsiaiškino skirtumus tarp cheminių polimerų, bioplastikų ir biodegraduojančių plastikų. Diskutavo, kaip galėtų prisidėti prie plastikų naudojimo keliamų problemų sprendimo. Gamino dviejų rūšių biodegraduojančius polimerus: plėvelę iš želatinos ir glicerino mišinio bei tvirtą plastiką iš piene esančio baltymo kazeino. Tyrimas pavyko ir patiko. Mokiniai tikrai džiaugėsi patobulėję.
Psichologė Aistė Glinskienė II c klasės mokiniams parengė nelengvą, bet linksmą iššūkį: mokiniai nepamokinės dienos metu intensyviai suko galvas ir sprendė protmūšio „Smegenų SPA“ klausimus. Komanda „Monarchija“ ir „Noriu namo“ bandė prisiminti matytų animacinių filmukų ir meninių filmų pavadinimus, diskutavo apie mašinų modelius, prisiminė savo aplankytas šalis ir spėliojo valstybių pavadinimus pagal žemėlapio iškarpą, neišsenkančiuose savo gyvosios gamtos žinių kloduose ieškojo gyvūnų ir gėlių pavadinimų. Daug juoko, papokštavimų ir šypsenų lydėjo teisingus atsakymus. Ir nors virė žūtbūtinė ir įnirtinga kova tarp šių dviejų komandų, nugalėjo draugystė: komandos surinko po lygiai taškų.
Gimnazijoje ir už jos ribų šią dieną vyko begalė įvairiapusių veiklų. Žingeidūs mokiniai pakiliai nusiteikę leidosi į tiriamąją-pažintinę kelionę: dirbdami laboratorijoje, sportuodami, spręsdami galvosūkius, tyrinėdami savo gimtojo miesto ir šalies kultūrą bei istoriją jie pažino save.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
