Gimnazijoje lankėsi garsūs olimpiečiai

Spalio 14 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje vyko susitikimas su dviem žinomais Lietuvos penkiakovininkais – Andrejumi Zadneprovskiu ir Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene. Šie sutuoktiniai lietuviams kone geriausiai yra žinomi dėl savo pasiekimų vasaros olimpinėse žaidynėse – A. Zadneprovskis 2004 metais Atėnuose laimėjo sidabrą, o 2008-aisiais pasidabino bronzos medaliu. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė 2012 metais Londone vykusioje olimpiadoje tapo čempione, šiais metais – vienintele Lietuvos atstove, iškovojusia medalį (sidabrą) Tokijuje.

Lietuvos sporto ambasadoriai

Mokyklos aktų salėje renginio pradžioje žodį apie šį susitikimą tarė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas bei kolekcininkas, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) narys, gimnazijos neformaliojo švietimo mokytojas Zenonas Gramackas.

V. Skroblas susitikimą su Zadneprovskiais įvardijo neeiline diena bei pasidžiaugė gimnazijoje puoselėjamomis olimpizmo tradicijomis.

O Z. Gramackas teigė, kad ši sportininkų šeima yra neeilinė, pabrėždamas tai, jog abu penkiakovininkai kartu sudėjus yra iškovoję keturis olimpinius medalius. Taip pat kolekcininkas Laurą ir Andrejų Zadneprovskius pavadino Lietuvos sporto ambasadoriais.

Vaikystėje svajojo tapti balerina

Po V. Skroblo ir Z. Gramacko pasakytų kalbų atėjo eilė ir pačiai L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Ji gimnazijos moksleiviams papasakojo apie savo vaikystės svajonę tapti balerina, atėjimą į šiuolaikinės penkiakovės pasaulį (prieš tai ilgą laiką Laura lankė plaukimo treniruotes).

2021 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių vicečempionė teigė, jog jai labiausiai patinkanti bei geriausiai besisekanti penkiakovės rungtis yra bėgimas. Ją L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė kartu su plaukimu, beje,  taip pat priskyrė ir prie pačių sunkiausių rungčių, reikalaujančių itin daug pastangų.

Sportininkė daug pasakojo ir apie savo dalyvavimą vasaros olimpinėse žaidynėse, ypač šiųmetėse. Iš L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės lūpų išgirdome istorijų apie tikslą laimėti auksą olimpiadoje, likus kelioms savaitėms iki olimpinio starto pradžios patirtą šonkaulio traumą, siekį kuo greičiau atsigauti bei išvykti į Japoniją.

Penkiakovininkė neslėpė džiugesio kalbėdama apie tik po įspūdingo kilstelėjimo varžybų turnyrinėje lentelėje laimėtą sidabro medalį ir jo reikšmę Lietuvai.

Gimnazistai gavo progą savo rankomis paliesti šį apdovanojimą kartu su Londono olimpinių žaidynių aukso medaliu. Užsimindama apie savanorystę Krašto apsaugos pajėgose, penkiakovininkė sakė, kad šia prestižine veikla užsiimti paskatino jos treneris.

Svarbiausia penkiakovės rungtis – jojimas 

Įdomių faktų apie save pateikė ir Andrejus. Jis, skirtingai nei Laura, nuo mažens pradėjo treniruotis kaip penkiakovininkas (pradžioje sportavo Klaipėdoje, paskui – Kaune).

A. Zadneprovskis teigė, jog itin didelio ateities profesijos pasirinkimo neturėjo, kadangi tarp jo artimųjų jau buvo penkiakovininkų.

Buvusiam sportininkui stipriai į atmintį įsirėžė išvyka į varžybas Australijoje 1994-aisiais. Juk tais laikais retam lietuviui tekdavo galimybė apsilankyti šiame žemyne.

A. Zadneprovskis dalijosi įspūdžiais iš dalyvavimo keturiose olimpiadose (1996, 2000, 2004 ir 2008 m.). Užsiminta apie 1996-aisiais užmegztas pažintis su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariais  Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu.

Buvęs penkiakovininkas, šnekėdamas apie šiuolaikinę penkiakovę kaip sporto šaką, teigė, jog svarbiausia rungtis varžybose yra jojimas. Sportininkams tenka joti burtų keliu atitekusiais žirgais, bandomiesiems jojimams ir žirgo prisijaukinimui laiko yra mažai, tad kitąkart net ir nuo geriausiai jojančių penkiakovininkų nusisuka fortūna. Ir minėtoje rungtyje prarasti taškai nebeleidžia pakliūti tarp varžybų lyderių. (L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei Rio de Žaneiro olimpiadoje 2016-aisiais tęsti kovos dėl medalių  neleido būtent nepaklusnus žirgas).

Paminėta ir tai, kad penkiakovėje, skirtingai nei kai kuriose kitose sporto šakose, atleto ūgis nėra svarbus faktorius siekiant aukštumų. Dominuoti šioje srityje gali tiek mažiukai, tiek ir dvimetriniai. A. Zadneprovskis, treniruojantis savo žmoną, sakė, kad jei anksčiau Lauros reikėdavo paprašyti, jog ji treniruotėse išbandytų ką nors naujo, tai dabar Andrejui tenka stabdyti savo auklėtinę bei saugoti ją nuo persidirbimo.

Susitikimui einant į pabaigą mokiniams buvo dalijami įvairūs prizai (puodeliai, žurnalai olimpine tematika) už aktyvumą uždavinėjant klausimus olimpiečiams bei teisingus atsakymus surengtoje mini viktorinoje apie olimpines žaidynes.

Taigi, šis renginys suteikė galimybę ne tik susitikti su garsiais Lietuvos sporto pasaulio atstovais, bet ir įgyti žinių apie Lietuvos olimpinę istoriją bei išgirsti nemažai pasakojimų iš profesionalaus sporto užkulisių.

Tikėkimės, jog susitikimas su Andrejumi ir Laura Zadneprovskiais įkvėps ne vieną moksleivį visada siekti savo užsibrėžtų tikslų ir niekada nepasiduoti.

Taja Tamkevičiūtė, II a klasės mokinė