Lapkričio 29-tąją paminėjome Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metines
Dabar
Mano tautos
Paskutiniam pilkapy brinksta
Legendos grūdas,
Sėkla dainos,
Ir krauju krikštyti
Tampa vėl gyvybe.
(Kazys Bradūnas)
XX a. viduryje visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą pasirodė, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos. Stichiškos, beprotiškos jėgos griauna įprastą gyvenimą kaip kortų namelį, o žmogus be jokių priedangų turi mokytis išlikti jų akivaizdoje. Ir lieka tik grynos žmogiškosios vertybės: ar tu jas renkiesi, ar pasiduodi nežmoniškai jėgai. Šis laikas iš Lietuvos žmonių pareikalavo „nors žūti, bet žūti garbingai“, tvirtai žinant, kad tautų istorijoje daugiau šansų turi atgimti tas, kuris žūva besipriešindamas, negu tas, kuris pasyviai pasiduoda likimui. Herojišką ir principinę kovą už laisvę pasirinko mūsų tautos didvyris, Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. A. Ramanauskas 1936 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėnesį tapo partizanu.
Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956-aisiais spalio 12 dieną Kaune. Po žiaurių kankinimų 1957 m. lapkričio 29 dieną Vilniuje buvo sušaudytas, o jo palaikų užkasimo vieta ilgą laiką buvo nežinoma. Tik 2018 metais Lietuvos partizanų bei Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse ir spalio 6 dieną palaidoti Lietuvos valstybės vadovų panteone Vilniaus Antakalnio kapinėse. Tais pačiais metais, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė kiekvienais metais mini Lietuvos partizanų vado žūties metines. Šiemet mokytojai savo pamokose kalbėjo mokiniams apie Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo faktus, jo partizaninės kovos prasmę, o III klasių mokiniai su istorijos mokytoja metodininke Asta Šulciene ir gimnazijos direktoriumi Virginijumi Skroblu prie gimnazijos kiemelyje esančios Vanago atminimo lentos žvakių šviesa, gėlių puokšte bei tylos minute pagerbė vado atminimą. Mokytoja Asta Šulcienė, primindama mokiniams didžiojo vado gyvenimo istoriją, akcentavo, kad jo likimas glaudžiai susijęs su mūsų gimnazija. Gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas palinkėjo mokiniams didžiuotis, kad mokosi Adolfo Ramanausko-Vanago vardo gimnazijoje ir semtis stiprybės iš šios ryžtingos, daug beprasmių aukų pareikalavusiai sistemai nepasidavusios asmenybės.
Ne mirtis pati savaime prasminga, o žmogaus, kovojusio dėl kilnių tikslų, gyvenimas. Todėl mums svarbi Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atmintis, nes ji yra įrodymas, jog partizanų kova nebuvo pralaimėta – ji daugelį dešimtmečių žadino tautos viltį būti laisviems.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
