Lenkijos Punsko valsčiuje daug Lietuvos
2021 metų lapkričio 25-26 dienomis pačiame Punske bei Pramogų ir poilsio centre „Šilainė“, nutolusiame nuo miestelio apie 6 kilometrus, buvo organizuotos tarptautinio „Projekto nr. LT-PL-4R-304“ („Bendra jaunimo užimtumo iniciatyva siekiant patenkinti tarpvalstybinius darbo rinkos poreikius“) Pasienio kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus edukacinės dirbtuvės. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai atstovavo Aleksandras Kirilovas, Raimondas Gelžinis, Vidmantas Jankauskas, Antanas Jurčys, Janina Matulevičienė, Laimutė Veselgienė, IVa klasės mokinės Karina Muliolytė, Akvilė Svinkūnaitė, Smiltė Baranauskaitė ir prie jų prisijungęs Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo vadovas Arvydas Švirmickas. Projekto dalyvius iš Lietuvos svetingai priėmė ir kartu dirbo projekto koordinatorė Onutė Kliučinskienė, III amžiaus universiteto narė Irena Sinkevičienė, Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Marytė Malinauskienė, Punsko Kovo 11-osios licėjaus bibliotekininkė, III amžiaus universiteto narė Rūta Burdinaitė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos narė Teresė Uzdilaitė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, Punsko etnografinio muziejaus globėja Anastazija Sidarienė, Vidugirių pagrindinės mokyklos mokytoja Raimonda Kmieliauskienė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis ir Punsko viešosios bibliotekos darbuotoja Danute Vitkauskienė.
Bendras projekto tikslas – stiprinti jaunimo verslumą ir įsidarbinimo galimybes Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje, o organizuotų dirbtuvių tikslai – pagerinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus švietimo infrastruktūrą pasienyje, skatinti pasienio regionų jaunimo verslumą ir kūrybinius įgūdžius, jaunimo verslumo problematiką įtraukti į pasienio regionų plėtros politiką. Buvo aptartos kelios renginio programos. Pirmą edukacinių dirbtuvių dalį vedė Tomasz Dziurbejko, Europos atkūrimo ir teritorinės plėtros fondo direktorius, (jo pranešimą į lietuvių kalbą vertė Anastazija Sidarienė). Jis išsamiai aptarė kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus sąvoką, komponentus, kultūros industrijų ypatumus ir svarbą ekonomikai ir politikai, pasienio edukacinės kūrybinių ir kultūros sektorių partnerystės plano koncepciją ir kt. Daugiausia dėmesio buvo skirta kultūros ir kūrybos sektoriams. Šiems sektoriams yra priskiriama architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba, materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas, festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai, knygos ir leidyba, radijas, vaizduojamieji menai. Kultūrinei industrija priskiriami pramoninis, nuoseklus kultūros prekių gamybos ir tos srities paslaugų organizavimo būdas, serijiniu būdu pagaminti meno kūriniai, transliuojami meno kūriniai, kultūros, radijo ir televizijos programos, muzikos instrumentai, aparatūra meno kūriniams įrašyti, kurti, atgaminti, prietaisai, skirti kasdieniškam mėgėjiškam naudojimui, taip pat profesionali įranga ir kt. Su kūrybine industrija sietina leidybinė veikla, vaizduojamasis menas (tapyba, skulptūra ir kt.), grafiniai projektai, teatras, opera, koncertai, šokiai, muzikos, kino ir televizijos produkcija, mada, industriniai projektai, žaislų pramonė, kompiuteriniai žaidimai, reklama… Pranešėjas aptarė kūrybinio sektoriaus plėtrą skatinančius aspektus, kultūrinius poreikius, tų poreikių rūšis, kultūros politiką, vadybą, kultūros plėtros priemones ir veiksnius.
Daug dėmesio buvo skirta paveldui. Kultūra yra ne tik šiuolaikinė kūryba, bet ir praeityje sukurti darbai. Kultūros prekės apima daiktus, kurie yra žmogaus kūrybiškumo ir natūralios evoliucijos išraiška ar liudijimas ir kurie, atitinkamų valstybinių institucijų vertinimu, turi arba gali turėti istorinę, meninę, mokslinę ar techninę vertę. Tokie yra zoologijos, botanikos, geologijos objektai, archeologiniai, etnologiniai eksponatai ir dokumentai, dailės ir dekoratyvinio meno bei taikomosios dailės eksponatai, literatūros, muzikos, fotografijos ir kino kūriniai, archyvai ir dokumentai.
Savo nuomonę, klausydami renginio vedėjo pranešimo, pareiškė ir projekto dalyviai, ypač produktyviai buvo dirbta grupėse. Čia bene aktyviausios buvo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistės, ne kartą pareiškusios įdomių įžvalgų.
Kai kuriuos teorinius dalykus buvo galima iš karto patikrinti. Prie Seivio ežero įsikūrusiame Pramogų ir poilsio centre Šilainė spalvinga ne tik gamta, bet ir to krašto kultūra. Atidesnio lankytojo akį iš karto patraukia prie įvažiavimo į sodybą pastatytas koplytstulpis, kuklus, bet turiningas muziejus ir, žinoma, skoningai tvarkoma ir prižiūrima aplinka.
Nedideliame muziejuje – visa vietinių gyventojų gyvenimo istorija. Eksponatų tiek daug, kad dviejų aukštų namelyje jie net nesutelpa.
Pramogų ir poilsio centre Šilainė itin daug dėmesio skiriama medinei skulptūrai, apskritai medžiui.
Kita renginio diena buvo organizuota pačiame Punske. Pirmiausiai apsilankyta Lietuvių kultūros namuose, įkurtuose dar 1956 metais. Čia svečius iš Alytaus labai nuoširdžiai sutiko ir apie Lietuvių kultūros namų veiklą išsamiai papasakojo jau daugelį metų kultūros namuose dirbanti direktorė Asta Pečiulienė.
Buvo akcentuota, kad šiuose namuose puoselėjama ir propaguojama Punsko valsčiaus materialinė ir dvasinė etninė kultūra. Miestelyje gyvena apie 1000 gyventojų, iš kurių daugiau nei 75 % – lietuviai. Direktorė Asta Pečiulienė pasidžiaugė, kad Lietuvių kultūros namų veikloje dalyvauja apie 200 bendruomenės narių. Kultūros namai sceną suteikia ne tik savo kolektyvams, bet ir koncertuojantiems svečiams, organizuoja įvairius renginius. Dideliu įvykiu tampa kasmetiniai Klojimų ir vaikų teatrų festivaliai, birželio mėnesiais vykstantys Vaikų dainų konkursai „Dainorėlis“, chorų šventės ir Tautinių mažumų susitikimai. Valsčiaus gyventojai kartu su saviveiklininkais kasmet pamini Sausio 13-tąją, Vasario 16-tąją, Motinos dieną, Žolines ir Vėlines. Lietuvių kultūros namuose rengiamos parodos, susitikimai su rašytojais, rodomi lietuviški filmai.
Punske labai daug lietuvybės ženklų: parduotuvėse be jokio vargo susikalbėsi lietuviškai, miestelyje veikia Kovo 11-osios lietuvių licėjus, pradžios mokyklos, darželiai. Daug kur pamatysi lietuviškus užrašus, svarbių istorinių ar kultūrinių įvykių, susijusių su Lietuva, ženklus. Net restoranas, kuriame pietavome, įkurtas ir eksploatuojamas lietuvių šeimos.
Išskirtinis yra Punsko buities muziejus, dar vadinamas Skansenu – Lenkijos kultūros švietimo įstaiga Punske, kurioje surinktas, saugomas ir eksponuojamas pasienio lietuvių materialinis paveldas. Buities muziejus įsikūręs pusės kilometro atstumu į vakarus nuo Punsko. 3,45 ha teritorijoje 1986–92 m. iš Vaitakiemio perkelta XIX–XX a. kaimo sodyba, susidedanti iš kelių pastatų: gyvenamojo namo, klojimo (kluono), tvarto ir svirno.
Gyvenamojo namo keturiuose kambariuose įrengtos ekspozicijos, galima apžiūrėti nemažai buities įrankių, kurių muziejuje yra daugiau nei tūkstantis.
Įdomu buvo ir Klojimo teatre. Čia vyksta koncertai, rengiami Klojimo teatro spektakliai. Kol nebuvo įsisukęs Covid-19, čia apsilankydavo ir kolektyvai iš Lietuvos.
Vienas geriausiai žinomų Punsko objektų – Punsko Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia. Jos istorija prasideda dar 1597 metais. Iš pradžių bažnyčia buvo medinė ir ne kartą kentėjo nuo gaisrų, kol galiausiai XIX a. pabaigoje ji buvo visiškai renovuota ir medinės vietoje pastatyta mūrinė. Tai neogotikinio architektūros stiliaus statinys, beveik nepasikeitęs iki šių dienų.
Vos pastačius pirmąją medinę bažnyčią, LDK kanceliarija išleido dokumentą, draudžiantį Punsko bažnyčioje kunigauti lietuviškai nemokančiam kunigui. Tvarka bažnyčioje ir joje kunigavusių kunigų tautybė dažnai keitėsi. Būta laikotarpių, kai bažnyčioje buvo draudžiama lietuvių kalba. Šiandien Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčioje pamaldos vyksta tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis.
Prie bažnyčios įsikūręs muziejus „Senoji klebonija“. Tai irgi architektūros paminklas ir jam jau daugiau nei 100 metų. Neseniai muziejus buvo gražiai atnaujintas. Apie šį muziejų ir jame esančius eksponatus alytiškių grupei įdomiai papasakojo etnografė Anastazija Sidarienė.
Punskas yra išskirtinis miestelis, kuriame būnant nejučiom kyla pasididžiavimo jausmas ir didžiulė pagarba čia gyvenantiems lietuviams. Šitame krašte labai daug Lietuvos…
Antanas Jurčys
Nuotraukos Antano Jurčio, Vidmanto Jankausko ir Onutės Kliučinskienės