Projekto partneriai iš Punsko Alytuje

2022 metų sausio 21-22 dienomis Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje jau ne pirmą kartą susitiko „Projekto nr. LT-PL-4R-304“ („Bendra jaunimo užimtumo iniciatyva siekiant patenkinti tarpvalstybinius darbo rinkos poreikius“) Pasienio kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus edukacinių dirbtuvių dalyviai. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai atstovavo Aleksandras Kirilovas, Raimondas Gelžinis, Vidmantas Jankauskas, Antanas Jurčys, Laimutė Veselgienė, Jureta Šamietienė, IV a klasės mokinės Karina Muliolytė, Akvilė Svinkūnaitė. Prie gimnazijos komandos labai produktyviai prisijungė Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo vadovas Arvydas Švirmickas ir režisierius Arvydas Kinderis.

Projekto dalyvius iš Lenkijos Punsko valsčiaus (į renginį atvyko Punsko Kovo 11-osios licėjaus bibliotekininkė, III amžiaus universiteto narė Rūta Burdinaitė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos narė Teresė Uzdilaitė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, Punsko etnografinio muziejaus globėja Anastazija Sidarienė, Vidugirių pagrindinės mokyklos mokytoja Raimonda Kmieliauskienė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, Punsko viešosios bibliotekos darbuotoja Danute Vitkauskienė, šeimininkių klubo narė Irena Peciulienė  ir Punsko savivaldybės tarybos pirmininkė Helena Vailonienė) pasitiko gimnazijos direktoriaus pavaduotojas  Aleksandras Kirilovas. Šiek tiek apšilę, svečiai buvo palydėti į gimnazijos aktų salę, neseniai rekonstruotą būtent iš Interreg Lietuva-Polska programos lėšų. Kavos pertraukėlių metu renginio dalyviai buvo pakviesti apsilankyti Gimnazijos muziejuje ir susipažinti su šimtamete gimnazijos istorija.

Renginys, kaip ir buvo numatyta, prasidėjo 11 valandą. Aktų salėje saugiu atstumu susėdusiems projekto dalyviams gimnazijos ansamblis, vadovaujamas mokytojos Juretos Šametienės, buvo paruošęs neilgą, bet nuoširdžią programėlę – padainavo keletą dainų, kurias kaip labai tinkamą numatytos programos iliustraciją pakomentavo teorinę edukacinių dirbtuvių dalį vedęs Tomasz Dziurbejko. Jis yra Europos atkūrimo ir teritorinės plėtros fondo direktorius. Emocingam renginio vedėjui labai gerai talkino vertėjas Kazys Linka, dirbantis Linearis translations UAB. Tomasz Dziurbejko iš beveik 130 programos punktų šį kartą išsamiai aptarė 2021-2027 m. Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos pagrindinius tikslus, biudžetą, veiklas, partnerystę, partnerių bendradarbiavimo formas, galimas partnerių darbo grupes, veikos planavimą, partnerystės kūrimo trikdžius, partnerystės gyvavimo ciklus ir kt.

Daug dėmesio buvo skirta pagrindiniams programos tikslams. Išskirti 3 prioritetai:

1 prioritetas. Aplinkos gerovės skatinimas.  Esmė: suformuluotas pagrindinis tikslas – stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose, ir mažinti visų rūšių taršą.

2 prioritetas. Fizinės, emocinės ir kultūrinės gerovės skatinimas. Numatyta užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didinant sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą, atsparumą, ir skatinti perėjimą nuo institucinės  globos prie globos šeimoje ir bendruomenės globos. Be to, numatyta stiprinti kultūros ir darnaus turizmo vaidmenį ekonominės plėtros, socialinės įtrauktiems ir socialinių inovacijų srityse.

Įgyvendinamos veiklos

  • bendrų rinkodaros strategijų kūrimas ir jų įgyvendinimas;
  • bendrų turizmo ir kultūros maršrutų kūrimas;
  • bendri kultūriniai renginiai ir veikla, įskaitant partnerių kitoje sienos pusėje paiešką, kurie vykdytų atitinkamą veiklą;
  • bendrų turizmo ir kultūros produktų kūrimas;
  • tvarus gamtos ir kultūros paveldo, įskaitant nematerialias vertybes, vystymas turizmo ir bendruomenės poreikiams (socialiniams, edukaciniams, kultūriniams);
  • bendros iniciatyvos kultūros ir gamtos paveldo objektų priežiūros ir atgaivinimo srityje;
  • bendradarbiavimas ir bendri veiksmai, įgyvendinant turizmo pasienio funkcinės zonos koncepcijas, pasiūlytas EK tyrime „Turizmo pasienio funkcinės zonos sukūrimo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pagrindinių elementų nustatymas“.

3 prioritetas. Vietos suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo stiprinimas.

3.1 konkretus tikslas: tarpusavio pasitikėjimo, visų pirma skatinant žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstus veiksmus, stiprinimas.

Įgyvendinamos veiklos

  • iniciatyvų (konferencijų, seminarų ir kt.), kuriomis siekiama stiprinti vietos veikėjų tinklų kūrimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, įgyvendinimas;
  • bendri mokymai ir kitokio pobūdžio gebėjimų stiprinimas;
  • bendri renginiai ir kultūrinė veikla;
  • veikla, remianti piliečių dalyvavimą priimant sprendimus, politinį dalyvavimą, vietos bendruomenių organizacijų veiklos užtikrinimą, piliečių pilietinės galios stiprinimą ir jų
  • pilietinį įsitraukimą;
  • bendradarbiavimui reikalingos nedidelės apimties įrangos ir infrastruktūros įsigijimas;
  • pasienio bendruomenių sporto ir sveikos gyvensenos skatinimas.

3.2 konkretus tikslas. Kiti veiksmai, kuriais remiamas geresnis bendradarbiavimo valdymas.

Įgyvendinamos veiklos:

  • gerosios patirties perdavimas ir vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų bei viešųjų paslaugų teikėjų bendradarbiavimo veikla;
  • bendrų mokymo programų, internetinių mokymo ir studijų programų, bendradarbiavimo ir bendrų veiksmų profesinio mokymo srityje kūrimas ir įgyvendinimas;
  • bendradarbiavimas su darbdaviais ir praktinio mokymosi organizavimas programos teritorijoje esančiose privačiose įmonėse;
  • bendri veiksmai ir bendradarbiavimas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo paslaugų srityje;
  • keitimasis žiedinės ekonomikos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse taikomos politikos patirtimi.

Įgyvendinamos veiklos

  • dalijimasis gerąja patirtimi socialinės integracijos ir darbo su socialiai pažeidžiamomis grupėmis srityje, bendras socialinių paslaugų kūrimas ar atnaujinimas, įskaitant pilotavimą ir socialines inovacijas; bendri mokymai socialinių paslaugų teikėjams ir kitiems specialistams, dirbantiems su tikslinėmis grupėmis;
  • bendra tikslinėms grupėms skirta veikla (renginiai, seminarai ir kt.);
  • nedidelės apimties įrangos ir investicijų, reikalingų bet kokio pobūdžio bendradarbiavimui, įsigijimas;
  • bendri veiksmai, kuriais nustatomi ir stiprinami funkciniai teminiai ryšiai Programos teritorijoje ir jos artimiausioje kaimynystėje, didinantys poveikį tarpvalstybinei teritorijai.

Dar tą pačią dieną 2 prioriteto teoriniai teiginiai buvo patvirtinti praktine veikla. Pavyzdžiui, prioritetas „bendrų turizmo ir kultūros maršrutų kūrimas; bendrų turizmo ir kultūros produktų kūrimas; tvarus gamtos ir kultūros paveldo, įskaitant nematerialias vertybes, vystymas turizmo ir bendruomenės poreikiams (socialiniams, edukaciniams, kultūriniams); bendros iniciatyvos kultūros ir gamtos paveldo objektų priežiūros ir atgaivinimo srityje“. Alytiškiai kartu su Punsko valsčiaus lietuviais iš anksto suplanavo apsilankyti restauruotoje Alytaus sinagogoje, kur apie sinagogą, Alytuje gyvenusius žydus ir jų likimą papasakojo muziejininkas Vilmantas Dunderis.

Po apsilankymo Sinagogoje projekto dalyviai pasivaikščiojo po miesto centrą. Vilmantas Dunderis papasakojo, kad Senamiesčio skvere esantis fontanas originalai pristato garsiausią Alytaus rašytoją Jurgį Kunčiną ir patį Alytų. Pagarbai buvo prisiminti Dainavos apygardos partizanai, kuriems šiame skverelyje prieš keletą metų pastatytas paminklas. Nors snigo ir pūtė gana gūsingas vėjas, projekto dalyviai išklausė pasakojimą apie namą su liūtukais, kitus karus ir kitokias negandas atlaikiusius statinius, paskui apsilankė reprezentacinėje miesto aikštėje su Laisvės angelu. Čia kai kas pasiklausė Alytaus miesto Himno, sužinojo apie Angelo pastatymo peripetijas ir Miesto sodo įkūrimo istoriją.

Svečiams iš Punsko ypač didelį įspūdį padarė apsilankymas Žaliojoje mokykloje (dabar – Amatų mokykla), kur buvo žengti pirmieji tikrosios Alytaus gimnazijos žingsniai. Amatų mokyklos vadovas Arvydas Švirmickas ne tik nuoširdžiai sutiko projekto dalyvius ir supažindino su specifine šios įstaigos veikla, bet ir organizavo praktinius užsiėmimus: projekto dalyviai patys pabandė pasigaminti suvenyrą – buvo pamokyti, kaip tapoma ant porcelianinio puoduko. Visi buvo taip įnikę į kūrybinį darbą, kad net pamiršo jų laukiančią vakarienę. 

Turininga buvo ir antroji „Pasienio kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus edukacinių dirbtuvių“ diena: iš pradžių gimnazijos muziejui ir mokyklos sporto informacijos muziejui vadovaujantis kolekcininkas Zenonas Gramackas išsamiai supažindino su gimnazijoje ir mieste  propaguojamu olimpizmo judėjimu, sporto muziejuje esančiais olimpinių žaidynių eksponatais ir olimpinių žaidynių istorija… Zenonas Gramackas pasidžiaugė, kad tokių sporto muziejų Lietuvoje yra vos vienas kitas, dažnas nė iš tolo neprilygsta Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje įkurtam muziejui…

Po to, nors pustė ir buvo šalta, apsilankyta Dainų slėnyje, pasigrožėta nuo aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų tilto ne tik piliakalniu, bet šalčiui nepasidavusiu Nemunu, plačia miesto ir gamtos panorama. Ant tilto stovintiems ir gūsingo vėjo nepabūgusiems projekto dalyviams muziejininkas Vilmantas Dunderis papasakojo Alyčio ir Migrausėlės istoriją, pateikė kelias Klebono akmens atsiradimo versijas, priminė Alytaus tiltų ir Pėsčiųjų tilto atkūrimo faktus. Projekto dalyviai buvo pavažinėti ir Kurorto gatvelėmis, visus nustebino vieno namo tvora, papuošta konkretaus kūrinio natomis.

Daug ką ir alytiškiams, ir svečiams gali papasakoti prie Alytaus šv. Angelų sargų bažnyčios esančios kapinės. Jose ilsisi Lietuvą kūrę ir nuo priešų gynę savanoriai, garsūs mokytojai (čia palaidotas ir pirmasis gimnazijos direktorius Juozas Jakštys, mokytojas, šaulys Juozas Bloznelis), čia yra simbolinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio motinos kapas. Žinoma, apsilankę šiose kapinėse projekto dalyviai sustojo ir prie Antano Juozapavičiaus, pirmojo Lietuvos karininko, žuvusio ginant Lietuvą nuo bolševikų, kapo. Šalia palaidotas ir Artūras Sakalauskas, jau XX amžiaus pabaigos savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant Sovietų armijos išpuolį 1991 m.

Įdomus buvo apsilankymas Pirmajame Alytuje. Čia papasakota apie seniausią Alytaus namą, apie dviejų Alytaus miestų painią istoriją, apie skirtingą miestų kalendorių, apie galimybę du kartus švęsti savo gimtadienį… Punskiečius sužavėjo skoningai sutvarkyta aikštė, ant aukšto Nemuno kranto įsikūrusi kolegija. O dar pasakojimai apie prie Kolegijos buvusias kareivines, iš kurių, vienas kareivines išardžius, ir buvo surinkta pirmoji Alytaus gimnazija…

 Dar daug ką projekto dalyviams buvo galima papasakoti ir daug ką parodyti. Deja, trumpos žiemos dienos neleido svečiams ilgiau užsibūti. Bet išsiskyrimas bus trumpas. Netrukus net iki 2027 metų numatytas kaimyninių valstybių bendradarbiavimas projekto dalyvius vėl pakvies rimtai padirbėti…

Antanas Jurčys 

Nuotraukos Antano Jurčio ir Aleksandro Kirilovo