Gimnazistai vasarą pradėjo tyrinėdami literatūrinį Anykščių kraštą

2022 m. birželio 1 diena žymi vieno Lietuvos abiturientams itin svarbaus laikotarpio – brandos egzaminų laikymo – pradžią. Kaip tik šią dieną jie laiko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir demonstruoja savo literatūrinį apsiskaitymą.  Tačiau daliai Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos I-III klasių mokinių ši diena buvo kupina įvairių nuotykių bei atradimų – mat gimnazistai, lydimi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų Aldonos Butrimanskienės bei Eglės Barysienės, kurios parengė projektą „Literatūriniai Anykščiai”, vyko ne bet kur, o į Anykščių kraštą. Kraštą, Lietuvai padovanojusį tokius mūsų tautos literatūros grandus, kaip Jonas Biliūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Baranauskas ir Antanas Vienuolis-Žukauskas.

Ar šiais laikais susikalbėtumėme su Jonu Biliūnu?

Kelionė iš Alytaus į Anykščius buvo gana ilga – truko kiek daugiau nei pora valandų. Netoli Anykščių,  Kavarsko miestelyje, mus pasitiko lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Santos Marcinkevičiūtės mama Ona Buinevičienė. Ji taip pat yra lietuvių kalbos mokytoja, savo mokiniams vedanti ekskursijas po literatūrinį Anykščių kraštą, todėl šį kartą ekskursiją mielai vedė ir mums. Mokytoja  visos kelionės metu  pasakojo padavimus apie Anykščius, apylinkes, supažindino su miestu, Anykščių įžymybėmis.

Pirmoji kelionės stotelė – Jono Biliūno muziejus, kuriame nuoširdžiai ir jautriai buvo pasakojama apie rašytojo asmeninį, politinį gyvenimą, anykštėno būdą, kūrybą. Mokiniai taip pat išsiaiškino, jog šiandien jiems susikalbėti su J. Biliūnu pavyktų sėkmingai. Viena  iš susikalbėjimo priežasčių – panaši vertybių samprata.

Tiesa, kalbant apie J. Biliūną, nederėtų pamiršti ir kitos Anykščių krašto įžymybės – „Laimės žiburio”. Tai gražios rašytojo sukurtos alegorinės pasakos dvasią iki šiol išlaikantis  Liudiškių piliakalnis. Pasakos herojai, siekdami žmonėms atnešti laimę, kopė į kalną ir žuvo virsdami akmenimis. Mes jau galėjome džiaugtis pasklidusios laimės vaisiais  – lipome į kalną aplankyti čia palaidoto Biliūno kapo  sugalvoję asmeninius norus ir tikėdami, kad jie išsipildys.

Ranką giminaičiams Antanams bespaudžiant

Atvykus į Antano Baranausko ir Antano Vienuolio memorialinį muziejų mums muziejaus gidai vedė edukaciją, kurioje pristatė poemos ,,Anykščių šilelis“ autoriaus A. Baranausko biografiją, giminystės saitus su A. Vienuoliu, pasakojo apie jų veiklą, kūrybą bei šiuolaikines jos interpretacijas. Smagiausia ir įdomiausia buvo pasižvalgyti po autentiškiausią muziejaus dalį – rašytojo A. Baranausko klėtelę. Joje dar ir šiandien galima atrasti baldų, kuriais kadaise naudojosi garsusis Seinų vyskupas.

Akmens tapyba – fenomenalus reiškinys Lietuvos meno pasaulyje

Trečioji literatūrinės kelionės dalis – vizitas  A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus parodų salėje. Joje ekskursantai susipažino su unikalia ir nematyta akmens tapybos technika bei jos atstovu anykštėnu Stanislovu Petraška. Šioje salėje taip buvo galima pasižvalgyti  ir į šio menininko darbus.

Pabaigai – ekskursantų drąsos išbandymas

Aplankę literatūrinius muziejus, gimnazistai su mokytojomis nuvyko prie dar vieno Anykščių kraštą garsinančio paminklo – Puntuko akmens. Pasiklausę su šiuo akmeniu susijusių Anykščių krašto legendų ir istorijos, ekskursantai pasuko prie šalia esančio Anykščių šilelio medžių lajų tako, kuris tarsi kvietė įveikti aukščio baimę bei pasigrožėti Anykščių kraštovaizdžiu iš aukščiau. Iš Anykščių šilelio mūsų autobusas neišvyko tol, kol visi ekskursijos dalyviai aštuoniuke neapėjo aplink taip pat legendomis apipintus, pagonybės laikus menančius Šventuosius ąžuolus.

Taigi, kelionė po Anykščių kraštą praplėtė mokinių literatūrinį supratimą, suteikė naujų įspūdžių ir kerėjo ramybe dvelkiančia gamta.

Taja Tamkevičiūtė, Gabrielė Pakruopytė ir Ugnė Rimskytė, II a klasės mokinės