„Laisvė – ne duotybė, o sąmoningas apsisprendimas“ – tarptautinė pilietiškumo pamoka
2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Romo Kalantos metais. Prieš 50 metų Kaune, Laisvės alėjoje, prie Muzikinio teatro, susidegino devyniolikmetis vaikinas. Sako, kad prieš nusižudydamas jis paliko raštelį su užrašu: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“, o degdamas sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ Dar kiti teigia, kad jokio šūkio nebuvo ir kad tai buvo psichiškai nestabilaus jaunuolio poelgis.
Kad Romas Kalanta nesirgo jokia psichine liga, įrodė kompetentinga medikų ekspertų komisija. Ji paneigė sovietmečiu nustatytą diagnozę. O ar šūkis egzistavo, ar ne – visai nesvarbu. Svarbiausia tai, kad 1972 metais daugelio lietuvių širdys dar karščiau užsiliepsnojo laisvės ugnimi. Ši ugnis iki šiol dega mumyse!
Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos dešimtokai kalbėjo apie laisvę ir kūrė eiles, tą patį darė ir gimnazistai iš Lietuvos, iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos. Visus suvienijo ne tik laisve degančios širdys, bet ir įsižiebusi kūrybinė liepsnelė. Taip gimė tarptautinis kūrybinis projektas „Laisvė – ne duotybė, o sąmoningas apsisprendimas“, skirtas Lietuvos disidento Romo Kalantos 50-osioms žūties metinėms paminėti.
Šiais žodžiais Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D‘Elia
pradėjo finalinį projekto renginį. Visą gegužę kūrę eilėraščius ir miniatiūras laisvės tema, Vasario 16-osios gimnazijos ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai susibūrė į nuotolinę pilietiškumo pamoką paskaityti ir pasiklausyti vieni kitų kūrybos. Jaudulį kėlė iš kitapus ekrano sklindantys mūsų gimnazistų žodžiai, o iš mūsiškių lūpų, tarsi savos širdies diktuotos, sklido Vokietijos lietuvių kūrybos eilės.
Siekdami geriau susipažinti ir pristatyti savo gimnazijas, išklausėme pranešimų apie gimnazijų vardo prasmę ir suteikimo istoriją. Vasario 16-osios gimnazijos dešimtokė Ieva Liepuonytė pasakojo, kad Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai ir mokytoja visuomet domėjosi Lietuvos aktualijomis, nes nuo pat jos įkūrimo čia mokėsi nuo Sovietų Sąjungos represijų pabėgusių lietuvių atžalos. Per visą sovietmetį šios gimnazijos mokiniai dalyvaudavo pilietinėse demonstracijose, prisidėdavo prie slaptų misijų (draudžiamos spaudos ir pan.) įgyvendinimo. Pilietiškumo dvasia šios gimnazijos mokiniai ugdomi iki šiol: jiems itin aktualios Lietuvos laisvei svarbios šventės ir minimos datos.
Mūsų gimnazijos II a klasės mokinė Taja Tamkevičiūtė skaitė pranešimą apie tai, kad lietuviai niekada nepasidavė primestai sovietinei ideologijai. Tą įrodo ne tik disidento Romo Kalantos įkvėptas judėjimas už laisvę, tačiau ir mūsų nepriklausomybės kovų istorija. Partizaninių kovų istorija tapo atrama, puikiu pavyzdžiu ir stimulu vėlesnių laikų kovotojams už mūsų šalies laisvę. Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardu ir yra pavadinta mūsų gimnazija. Adolfas Ramanauskas-Vanagas prieš pasirinkdamas partizano kelią mokytojavo mūsų gimnazijos pastate tuomet veikusioje Alytaus mokytojų seminarijoje, todėl mūsų bendruomenei jis – ne tik didis vadas, bet ir mokytojas. Minėdami jo gimimo (kovo 6 diena) ir mirties (lapkričio 29 diena) metines, kitas Lietuvai svarbias datas, mūsų gimnazistai ugdosi pilietiškumo nuostatas.
Ne vien patriotiniai renginiai ugdo jaunų žmonių pilietinę savimonę. Tą bendraamžiams iš Vokietijos įrodė mūsų gimnazijos II f klasės mokinė, Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės jaunoji šaulė Erika Peleckaitė. Ji papasakojo apie šios organizacijos veiklą ir tikslus, pasidalino įspūdžiais, ko yra mokomi jaunieji šauliai. Sulaukusi klausimų, ar tai sunki veikla, Erika dalijosi patirtimi, kad tik pradžioje sunku priprasti prie griežtos disciplinos, o vėliau patriotinis nusiteikimas, noras siekti kuo daugiau žinių ir patirties padeda nugalėti visus sunkumus.
Renginį stebėjusi ir apibendrinusi Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiss padėkojo sumanytojoms už projekto įgyvendinimą ir teigė, kad didžiuojasi jaunimu, jų brandžiomis ir jausmingomis mintimis. Šis renginys atskleidė, kad jaunų žmonių neriboja jokios sienos ar valstybių ribos, nes juos vienija pilietinis sąmoningumas ir bendros laisvės idėjos.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja
