Kultūros ir kūrybos sektoriaus karjeros diena Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje
2022 metų gegužės 30-toji mūsų gimnazijoje buvo neįprasta: gimnazistai turiningai leido laiką renginyje „Kultūros ir kūrybos sektoriaus karjeros diena“. Tai baigiamasis Interreg V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projekto Nr. LT-PL-4R-304 „Bendra jaunimo užimtumo iniciatyva, siekiant patenkinti tarpvalstybinius darbo rinkos poreikius“, kurio partneriai – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija ir Punsko savivaldybė, renginys.
Sugužėję į aktų salėje III klasių mokiniai klausė paskaitų, kurias vedė atstovai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) universiteto, Vilniaus kolegijos, Vilniaus dizaino kolegijos, Alytaus kolegijos. Aukštųjų mokyklų lektoriai pristatė savo mokyklas, studijų programas ir stojimo sąlygas. Ilgam įsimins Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto lektorės Mildos Vibraitytės paruoštas pranešimas – po jos pristatymo tarsi niekur kitur ir nenorėsi stoti – tik į VU! Lektorė teigė, kad studijuodami jos pristatytame fakultete mokinai pažins ir gebės analizuoti politinę, ekonominę, socialinę, teisinę ir technologinę verslo organizacijos aplinką, išmoks pagrįsti informacinių ir komunikacinių paslaugų projektų poreikį, tikrai baigę studijas sugebės taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų sprendimus valdant su šių sričių paslaugomis susijusius projektus…
Vilniaus TECH universiteto lektorė Valerija Bernotienė pristatymą pradėjo nuo moksleiviams ir visiems planuojantiems studijuoti universitetuose, klausimo – ką ir kaip pasirinkti? Pasak lektorės, renkantis aukštąjį mokslą, labai svarbu ne tik žinoti, kuo nori tapti, bet ir kokia aukštoji mokykla gali suteikti daugiausia žinių. Lektoriai ragino mokinius pažinti save ir kalbėjo apie galimybes pasirinkti kūrybinių industrijų krypties studijas.
Dalykiškai informatyvūs buvo ir Vilniaus kolegijos lektoriaus Ričardo Rimkaus, Vilniaus dizaino kolegijos lektoriaus Mindaugo Latišenkos, Alytaus kolegijos lektorių Rasos Balynienės ir Neringos Vismolekienės pristatymai.
Gimnazistai buvo supažindinti ne tik su studijų programomis, bet ir sužinojo, kad galimybės siekti savo tikslų ir tobulėti iš tiesų yra neribotos. Apie karjeros galimybes mūsų mieste išsamesnės informacijos suteikė Alytaus regioninio karjeros centro „Karjeras“ profesinio veiklinimo ir partnerysčių koordinatorė Jolanta Griškonienė. Salėje buvę mokiniai pranešėjai uždavė daug įvairiausio turinio klausimų, į kuriuos dalykiškai, kartais ir šmaikščiai buvo atsakyta. Muzikinių pertraukėlių metu visus džiugino gimnazistų muzikos grupė „NeRadom“. Galima pasidžiaugti, kad mūsų gimnazijos grupė grojo kokybiškais, iš šio projekto lėšų nupirktais instrumentais.
Viso renginio metu pirmame aukšte vyko studijų mugė, kurioje gimnazistai turėjo galimybę užduoti jiems aktualius klausimus aukštųjų mokyklų atstovams. Jie gimnazistams pristatė kūrybinio sektoriaus studijų programas, stojimo sąlygas, supažindino su studijų galimybėmis.
II gimnazijos klasių mokiniams atskirose klasėse vyko kai kurių renginyje dalyvaujančių universitetų ir kolegijų atstovų vedamos pamokos-paskaitos kūrybinių industrijų tema. Įdėmiai klausytis viliojo intriguojantys temų pavadinimai. Vilniaus kolegijos lektorėAsta Kisieliūtė ir jos bendradarbės kalbėjo apie madą. Buvo įdomu sužinoti, „Kada greitoji mada taps nebemadinga?“, koks mados ir aplinkosaugos ryšys (Ramintos Kalvaitienės paskaita „Mada ir aplinkosauga“), daug naujos informacijos buvo galima gauti sudalyvavus Violetos Bytautaitės paskaitoje „Apie mados istoriją“. Gimnazijos antrokus sužavėjo Vilniaus universiteto lektorės Mildos Vibrantytės pamoka-paskaita „Komunikacijos menas: iššūkiai ir perspektyvos“, įsiminė Alytaus kolegijos lektorių Rasos Balynienės ir Neringos Vismolekienės pamintijimai apie „Spalvų psichologiją kuriant grafinio dizaino produktus“. Labiau tiksliųjų dalykų mėgėjams turėjo patikti Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) universiteto Architektūros fakulteto prodekano dr. doc. Lino Krūgelio pamoka-paskaita „Kūrybingas inžinierius ir inžineriška kūryba“ ir to paties universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto lektorės Jovilės Berevičiūtės pamoka-paskaita „Paslaugos ir pramogos: kaip sukurti inovatyvią ir patrauklią paslaugą?“
Iš paskaitų gimnazistai sužinojo, kaip prodiusuoti ir valdyti kūrybinius projektus, kurti komunikacijos strategijas ir vadovauti jų įgyvendinimui, kuruoti ir pristatyti visuomenei kultūrinius renginius, inovatyviai taikyti naująsias medijas kultūros sektoriaus komunikacijoje, tyrinėti ir pritraukti naujas kultūros projektų ir renginių auditorijas, kritiškai analizuoti ir vertinti kūrybos sektorių.
Renginį vainikavo diskusija, kurioje dalyvavo mokiniai bei kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovai: Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, MB „Oroperatorius“ vadovas Artūras Lavrėnovas, Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo direktorius Arvydas Švirmickas, režisierius Arvydas Kinderis, fotografė Zita Stankevičienė bei mokytojas Antanas Jurčys, abiturientė Karina Muliuolytė.
Diskusiją, kaip ir visą renginį, ekspresyviai vedė radijo FM 99 vadovas Liudas Ramanauskas. Pirmiausia žodis buvo suteiktas Alytaus miesto teatro direktorei Inesai Pilvelytei. Ji gimnazijos trečiokams ir renginio svečiams išsamiai papasakojo, ką gali kūryba, konkrečiai – teatras. Iš rodomų skaidrių ir įtaigaus pasakojimo atsiskleidė gana produktyvi teatro veikla. Teatro repertuaras – 22 spektakliai, iš jų – 17 suaugusiems ir 5 vaikams, teatras vien šiemet paruošė 5 premjeras. Apskritai Alytaus teatras jau yra parodęs 153 spektaklius, paruošęs 49 edukacines programas, organizavęs 401 įvairaus pobūdžio renginius. Galima sakyti, kad statistiškai Alytaus teatre pabuvojo daugiau žiūrovų, nei mieste yra gyventojų – 75900! Teatras yra gavęs 6 aukščiausius įvertinimus teatrų festivaliuose, pats organizuoja tarptautinį festivalį „COM*MEDIA“, daug prisideda, kad alytiškiai realiai pajustų, jog Alytus – 2022 metų Lietuvos kultūros sostinė.
Nedaugiažodis, bet konkretus buvo diskusijų panelės dalyvis Artūras Lavrėnovas, įmonės Oroperatorius, MB vadovas. MB buvo įregistruota Alytuje 2017 metų vasario 27 dieną. Įmonės veikla – filmavimas ir fotografavimas profesionaliais dronais, kitos fotografijos paslaugos, įranga. Tikslas – pateikti patrauklią medžiagą klientams moderniu būdu. Pašnekovas daugiau kalbėjo apie tai, kodėl įmonę įkūrė ne Vilniuje ar Kaune, o Alytuje. Įmonės sėkminga veikla galėtų būti paskata ir Alytaus jaunuomenei po studijų universitetuose ir kolegijose sugrįžti į gimtąjį miestą.
Į renginio vedėjo Liudo Ramanausko klausimą apie kūrybinę industriją Alytuje pokštaudamas atsakė režisierius Arvydas Kinderis, teatro ir kino režisierius Arvydas Kinderis, vienas iš Alytaus teatro įkūrėjų, 25 metus pradirbęs teatre, šiuo metu kuriantis dokumentinius filmus. Jis tiesiog konstatavo, kad realizuoti save kaip kuriančią asmenybę Alytuje yra daug galimybių– reikia nebijoti imtis iniciatyvos ir kurti nebijant pavojingų temų.
Atvirai apie savo kūrybinę veiklą kalbėjo fotografė Zita Stankevičienė, jau 40 metų į gyvenimą ir į pasaulį žvelgianti per fotoaparato objektyvą. Ji prisiminė, kad dar mokykloje apsisprendė tapti fotografe ir savo didžiąją svajonę įgyvendino. „Smena 8M” aštuntoje klasėje į rankas paėmusi, dabar per „Canon 40D” objektyvą pasaulį matanti fotografė Zita Stankevičienė pabandė apibrėžti, kuo fotokorespondentė skiriasi nuo fotografo-menininko. Beje, ji prisipažino, nors ir gyvenanti tarp žurnalistikos ir meninės fotografijos, vis dėlto didžiąją laiko dalį skirianti kasdienybės atspindžiams, o ne meniniams ieškojimams. Žinoma, kalbėjo ir apie šiuolaikinį besaikį pleškinimą skaitmeniniais aparatais. Pašnekovė patarė jau mokyklos suole surasti save.
Kitas Liudo Ramanausko pakalbintas pašnekovas mokytojas Antanas Jurčys ir tarp diskusijos dalyvių, ir salėje sukėlė šiokį tokį šurmulį. Jis, nors ir gyrė Alytaus teatro veiklą, gražią gamtą, neblogai tvarkomą miesto infrastruktūrą, tačiau suabejojo, ar Alytaus kada nors taps tuo miestu, į kurį jaunimas norėtų sugrįžti – pats miestas, tiksliau – jo viešosios erdvės neturi meninės traukos. Kartais net atrodo, kad Alytuje net nėra ką parodyti. Gal tik Angelą, Miesto sodą, pėsčiųjų tiltą, piliakalnį, Pirmojo Alytaus aikštę, Senamiesčio skverą. O ką daugiau, kas parodytų, kad čia Alytus? Kažkaip tyliai „numirė“ pagal Jurgio Kunčino knygą „Vainikas soscinei“ sudarytas turistinis maršrutas, neretai atrodo, kad net nėra noro savojo gimtojo miesto patraukliai pareklamuoti. O jau apie mažąją Alytaus miesto skulptūrą net nėra ką kalbėti… Miesto gatvėse nėra miesto istorijos – štai kas labiausiai liūdina. Dabar daug kalbama apie Jaunimo parką, jame yra pozityvių pokyčių, bet dar daug ir šlamšto. Niekas neneigia 1984 metais skulptorių grupės, vadovaujamos Naglio Nasvyčio ir Alytaus vyriausiojo dailininko Alberto Stankevičiaus, sukurtos pirmosios Lietuvoje metalo plastikos skulptūrų kompozicijos, savo ryškiomis spalvomis suteikiančios savitą veidą Jaunimo parkui, reikšmės ir vertės. Džiugina sportiniai įrenginiai ir vaikams skirtos pramogų aikštelės… Bet kas pirmiausia užkliūva einant į Jaunimo parką, tarkim, iš Vilties gatvės? Perfrazuosiu „neabejingo alytiškio“ Valerijaus Venciaus žodžius: tiltas į parką nuo Vilties g. pusės – tiksinti problema. „Tiltu neįmanoma nei paspirtuku, nei riedlente važiuoti. Labai sudėtinga, nepatogu ir mamoms su vaikiškais vežimėliais“. Ir ne tik apie tiltą tai galima pasakyti – kaip seni nukleipti batai atrodo ir kiti takeliai, netvarkingos pavėsinės, prie likusių senų pastatų besimėtančios duženos, tinko gabalai, plytgaliai. Susigurinęs nosį vargu ar Jaunimo parku besigrožėsi… Tokios, atrodytų, smulkmenos kaip koks deguto šaukštas visą statinę medaus sugadina…
Vedėjo Liudo Ramanausko užkalbintas Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo direktorius Arvydas Švirmickas klausimą apie kūrybinę industriją Alytuje peradresavo salėje esantiems gimnazijos trečiokams. Kodėl tarp jūsų nėra spalvotais plaukais, plikagalvių, kaip nors išskirtinai apsirengusių? Nejaugi jauni žmonės užmiršo, kad reikia maištauti, siūlyti savo idėjas, provokuoti miesto pokyčius? Kodėl jūs tokie abejingi savo miestui? Arvydas Švirmickas ironiškai pasakė, kad ne diskusijų dalyviai pensininkai turėtų postringauti apie kūrybinę industriją Alytuje, o jauni žmonės, kuriems turi rūpėti miesto ateitis, galimybės gimtajame mieste realizuoti savo svajones ir tikslus. Ne su visomis vyresniųjų diskusijos dalyvių pastabomis sutiko Karina Muliuolytė – gimnazijos abiturientė. Jos nuomone, Alytuje labai daug gerų dalykų, daug kas daroma ir padaryta, ypač ruošiantis išskirtiniam renginiui –„Alytus – 2022 metų Lietuvos kultūros sostinė“. Pasidomėjus, ką ji pati ruošiasi daryti pabaigusi studijas, Karina patikino ketinanti grįžti į Alytų. Deja, tokių žadančių grįžti į gimtąjį miestą tarp sėdinčių salėje atsirado nedaug – paklausus apie tai pakilo vos kelios rankos. Net pasigirdo replika, kad čia nėra kas veikti, kad čia nėra jaunimui tinkamų darbo vietų, kad čia maži darbo užmokesčiai… Taigi dar daug ir ilgai visiems miesto bendruomenės nariams teks padirbėti, kad Alytus taptų jaunų žmonių traukos objektu. Tokio tikslo siekė ir Interreg V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projekto Nr. LT-PL-4R-304 „Bendra jaunimo užimtumo iniciatyva, siekiant patenkinti tarpvalstybinius darbo rinkos poreikius“, renginio „Kultūros ir kūrybos sektoriaus karjeros diena“ organizatoriai.
Emilija Vildaitė, III f klasės mokinė, mokytojai Santa Marcinkevičiūtė ir Antanas Jurčys
Nuotraukos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kirilovo ir I d klasės mokinio Arijaus Pociaus
Pastaba: ES nėra atsakinga už pateiktą informaciją straipsnyje „Kultūros ir kūrybos sektoriaus karjeros diena Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje“