Mokomės visą gyvenimą: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojai dalijasi patirtimi

Kokia gi yra  mokymosi visą gyvenimą prasmė, jei savo žiniomis, įgyta patirtimi nesidalijama su kitais? Mūsų gimnazijos mokytojai Jovita Žilinskienė, Asta Grimalauskienė, Tomas Balynas ir Santa Marcinkevičiūtė rugsėjo mėnesį dalyvavo Stambule vykusiame pirmajame praktiniame tarptautinio Erasmus+ projekto „Multimodal Mindset“ susitikime, kuriame su kitais projekte dalyvaujančiais mokytojais išbandė ir aptarė mokytojų komandų parengtą metodiką. Ją susisteminę ir išvertę į lietuvių kalbą, spalio 14 dieną gimnazijos aktų salėje  surengė popietę ir pristatė pirmąjį „Multimodal Mindset“ produktą „Multimodalinis raštingumas klasėje“ suinteresuotoms šalims: Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus profesinio rengimo centro, Alytaus jaunimo centro, Alytaus Dainavos progimnazijos, Alytaus „Volungės“ progimnazijos, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos, VŠĮ „Gyvybės žiedas“ atstovams.

Projekto bendraautorė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Jovita Žilinskienė supažindino renginio dalyvius su bendradarbiavimo partnerystės projekto „Multimodal Mindset“ tikslais (supažindinti mokytojus su naujoviškomis pedagoginėmis priemonėmis, didinti informuotumą apie multimodalinį raštingumą klasėje, mokyti mokinius daugiarūšio raštingumo įgūdžių su novatoriškiausiomis priemonėmis ir metodais, padėti mokiniams kritiškai mąstyti apie žiniasklaidos pranešimus,  padėti mokiniams analizuoti multimodalinius tekstus), pristatė jau atliktus darbus (atliktus poreikio tyrimus, išanalizuotą mokslinę literatūrą, parengtą metodinę medžiagą). Pirmasis projekto, pavadinto „Multimodalinis mąstymas klasėje“, rezultatas yra mokymo programa, kurios metodika pagrįsta medijų raštingumo, skaitmeninio pasakojimo ir kūrybinės dramos sinteze. Medijų raštingumą, kūrybinę dramą ir skaitmeninį pasakojimą – multimodalinio raštingumo elementus – sieja daug bendro: jie gerina kūrybiškumą, kritinį mąstymą, koncentraciją ir komunikavimo įgūdžius.

Metodinės medžiagos visų šalių partnerių (Kroatijos, Turkijos, Čekijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos) pedagogai parengė labai daug ir ją per vieną susitikimą būtų sunku kokybiškai pristatyti. Tad mūsų mokytojų komanda pasirinko aptarti ir pademonstruoti keletą metodų, reprezentuojančių įvairias nagrinėtas sritis. Renginio dalyviai gilino supratimą apie vaizdinių ir rašytinių pavyzdžių reikšmę, įvairialypį interpretavimą, mokėsi, kaip panaudoti kasdien medijose matomus teksto ir vaizdinius pranešimus ugdant kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, patyrė, kaip galima paįvairinti užsiėmimus ar pamokas organizuojant sceninės kalbos, judesio pratimus, kuriant draminius epizodus.

Popietė pavyko, nes visi dalyviai, nors ir pailsę po savaitės darbų, buvo nusiteikę geranoriškai ir smagiai: praktinis metodų išbandymas kėlė daug klegesio, diskusijų, noro pasidalinti sukaupta asmenine pedagogine patirtimi.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė