Lapkričio mėnesio literatūriniai renginiai – jautri pažintis su Maironiu

Šįmet minime lietuvių literatūros klasiko Maironio 160-ąsias gimimo ir 90-ąsias mirties metines. Tautos šauklys, dainius, žadintojas. Dažnai šie apibūdinimai – tai viskas, ką žinome apie vieną garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių Maironį. Jis mums yra tapęs patriotiškumo, lietuvybės bei pareigos simboliu, tačiau tikrame poeto, kunigo gyvenime netrūko ir skaudžių dramų, atskleistų jo išpažintinėje lyrikoje. Maironis ne tik poetas romantikas, bet ir žmogus, siekęs garbės ir nusivylęs žuvusiais idealais. O gal nedaugelis žino, kad Maironis buvo ir puikus sodininkas, pats sodinęs ir skiepijęs vaismedžius, auginęs įvairiausias gėles.

Šiais žodžiais lapkričio 24 dieną aktų salėje susirinkusius gimnazistus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Janė Zelenienė pakvietė į literatūrinę popietę pasiklausyti patriotinių Maironio eilėraščių, dainų jo eilėmis, suprasti tą balsą, šešėlį, kuris ne sykį drumstė kūrėjo mintis.

Poetinės inscenizacijos ašis – Maironio ir jo sielos palydovo šešėlio pokalbis (poeto ir jo šešėlio charakterius įkūnijo vienuoliktokai Mangirdas Rulis ir Martynas Baranauskas). Dvasiniame dialoge skleidėsi patriotizmo tema, kurią įprasmino žymiausias patriotines eiles skaitę mokiniai ir tautos giesmėmis tapusias „Lietuva brangi“, „Oi neverk, matušėle“ ir „Kur bėga Šešupė“ atlikę Šiuolaikinės muzikos būrelio (vadovė mokytoja Jureta Šametienė) dainininkai.

Tautinius kostiumus vilkintys, taip tautiškumo temą pabrėžiantys popietės vedėjai pirmaklasiai Liucija Bernatavičiūtė ir Ąžuolas Nauckūnas teigė, kad be patriotizmo  Maironis, kaip kūrėjo visuma, neįmanomas. Tačiau jie kėlė klausimą, ar vien apie tėvynę, jos praeitį, apie milžinus poetas rašęs. Ar neturėjęs poetas savo gilių širdies troškimų? Atsakymus diktavo skaitovų atliekamos eilės: Maironis kartais jautėsi liūdnas, vienišas, kažko besiilgintis, skausmingai išgyvenantis žmogaus grumtynes su laiku.

Jautrioje poetinėje popietėje gimnazistai turėjo galimybę pažinti Maironį kaip poetą romantiką, didžiais dvasios polėkiais kūrusį tiek apie tėvynę, tiek apie žmogaus asmeninę būtį.

Gimnazistams surengta literatūrinė popietė tapo vainikuojančiu visą mėnesį Maironiui skirtų veiklų renginiu. Lapkričio mėnesį per literatūros pamokas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos organizavo Maironio poezijos skaitymus, skatino mokinius pažinti ne vien „programinę“ poeziją. O lapkričio 8 dieną Knyg(i)ų klubo narės suorganizavo popietę „Ką man reiškia Maironis?“, apie kurią pasakoja pačios…

… paminėjome Jono Mačiulio-Maironio 160-ąsias gimimo metines surengdamos jaukią popietę, kurioje buvo aptariama Maironio kūryba, biografija, atminimas. Įdomu tai, jog šis pokalbis vyko prie gausaus vaišių stalo, kadangi ir pats garsiųjų eilėraščių „Lietuva Brangi“ bei „Trakų pilis“ autorius mėgo savo svečius pasitikti ištaigingai. Tad ir Knyg(i)ų klubo bendruomenė stengėsi ne ką prasčiau priimti šios popietės viešnias – mūsų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Eglę Barysienę, Ritą Vaitkevičienę, Janę Zelenienę ir Aldoną Butrimanskienę.

Pedagogės ne tik skaitė joms labiausiai patikusius Maironio eilėraščius, bet ir diskutavo apie poeto kūrinių analizavimo ypatumus mokyklose. Per pamokas surengtuose Maironio poezijos skaitymuose  jos pastebėjo, kad merginos labiau rinkosi lyriškus, rudeninę nuotaiką atspindinčius poeto eilėraščius, o vaikinai – eilėraščius apie meilę, patriotinius. Mokytojos dalijosi patirtimi, ką joms pačioms reiškia Maironis ne vien tik dėstant jo kūrybą kaip privalomąją. Prie arbatos puodelio liejosi prisiminimai apie teatrą, įvairius renginius, minėjimus, pastebėta, kad net sovietmečiu patriotinės poeto eilės buvo atliekamos Dainų šventėse. Mokytoja E. Barysienė pasidalino įžvalgomis, kad Maironio poezija yra gyva ir šiandien, nes daug jo eilėraščių yra tapę dainomis. Kartais žmonės dainuoja net nežinodami, kad tai Maironio žodžiai, bet kūrinį vis tiek prisimena ir taip jo kūryba vis plinta.

Tiesa, pokalbiuose nebuvo aplenkta ir visuomeniškumo tematika. Mokytoja J. Zelenienė kitiems popietės dalyviams papasakojo apie mokykloje veikiantį maironiečių būrelį bei jo veiklą (bendradarbiavimą su ateitininkų organizaciją, dalyvavimą gerumo akcijose, kultūriniuose, patriotiniuose renginiuose, etnokultūros olimpiadose ir pan.). Įtraukiančių istorijų taip pat buvo galima išgirsti ir iš mokytojos A. Butrimanskienės lūpų. Ji perskaitė buvusios mūsų gimnazijos istorijos mokytojos Ramutės Volkuvienės parašytą laišką, kuriame mokytojai būdingu šmaikščiu stiliumi perteiktas stiprus jos, jos tėčio ir Maironio poezijos ryšys.  Mokytoja atvėrė širdį, kaip dar gyvas būdamas jos tėvas per giminės susitikimą padeklamavo Maironio „Čičinską“ ir įkvėpė giminaičius iš naujo pažinti poetą: „… matau, kaip visi giminaičiai išsitraukia Maironio tomelius ir pradeda skaityti jiems patinkančius poeto eilėraščius. Tai buvo dvasingiausias vakaras, toks gerumas širdį užgulė…“

Popietėje ne tik mokytojos dalijosi mintimis apie Maironį – visos mūsų klubo narės skaitė patikusias, naujai atrastas poeto eiles, pasakojo, kodėl šias eiles pasirinko, pasidalijo mintimis apie tai, ką joms reiškia Maironis, kuo sužavėjo ar nustebino jo kūryba, ką sužinojo apie šį poetą. Ši popietė mums leido ne tik praplėsti savo žinias apie lietuvių tautos dainiumi vadinamą kunigą bei poetą, bet ir praturtinti savo sielą Maironio kūrybos atgarsiais. Na, o šiame prasmingame bei itin jaukiame pasibuvime viešėjusioms mokytojoms norime padėkoti už nuostabiai palaikytą kompaniją bei pasidalijimą savo mintimis ir individualiais įspūdžiais apie Maironį, kurių jokioje kritikos literatūroje neperskaitysime.

Taja Tamkevičiūtė, Evelina Gecevičiūtė, Viltė Maselskaitė,
Miglė Jakaitė, Knyg(i)ų klubo narės,
Santa Marcinkevičiūtė, Knyg(i)ų klubo vadovė