Šauniausi gimnazistai keliavo po Dzūkiją
Minėdami Dzūkijos krašto metus, gimnaziją garsinantys mokiniai – pirmūnai, olimpiadų prizininkai, sportininkai – mokslo metus užbaigė išvyka po Dzūkijos kraštą.
Pirma mūsų kelionės stotelė – Varėna. Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna. Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų po I pasaulinio karo buvo išardytas. Prie stoties ėmė kurtis gyventojai – 1897 m. pastatyta stačiatikių cerkvė, kuri 1919 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, kūrėsi žydų krautuvės. Mūsų grupės tikslas buvo nuvažiuoti nors ir nedidelę atkarpą traukiniu šiuo istoriniu keliu. Dauguma mokinių pirmą kartą važiavo traukiniu. Mūsų maršrutas tęsėsi pro Zervynas link Marcinkonių. Pro traukinio langus grožėjomės unikalia Dzūkijos nacionalinio parko gamta.
Pasiekėme Marcinkonis – tai Pietų Lietuvoje esantis ir didžiausiu mūsuose laikomas kaimas šalia Dorupio ir Grūdos upių, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Tai seniūnijos centras, seniūnaitija. Miškų apsuptoje gyvenvietėje gausu ir gamtos gėrybių, ir nuostabių kraštovaizdžių, ir kultūrinio etninio paveldo. Čia įkurtas lankytojų centras, puikiai pristatantis šį kraštą. Važiuodami siauromis kaimo gatvelėmis grožėjomis unikalia etnografine architektūra, išsaugota būsimoms kartoms.
Toliau vykome į Druskininkus – kurortinį miestą pačiuose Dzūkijos pietuose. Druskininkai – seniausias ir didžiausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Druskininkų senamiestis – urbanistikos paminklas. Mieste yra keletas parkų. Tarp jų gausiausiai lankomi K. Dineikos sveikatingumo parkas, A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas, Gydyklų parkas. Šiame gražiame mieste mus pasitikusi gidė papasakojo miesto istoriją, kuri apipinta legendomis ir padavimais. Galėjome nusiprausti iš akmeninio bareljefo ramiai ištekančiu „Grožio” šaltinio vandeniu panemunėj, o šaltinių „Dzūkija” ir „Druskininkai” mineralinį vandenį ragauti Druskininkų gydykloje. Skirtinguose šaltiniuose vandens sudėtis ir mineralizacijos laipsnis skiriasi. Gidė pasiūlė apsilankyti memorialiniame muziejuje bei susipažinti su garsiausio mūsų tautos dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio tėvų namais. Be to, ekskursijos metu susipažinome su senovine miesto architektūra ir šiuolaikiniais pastatais, nuo aukščiausio pastato terasos galėjome įvertinti Druskininkų miesto panoramą.
Vėliau išvyką tęsėme Merkinėje. Ji įsikūrusi Dainavos lygumoje, prie istorinių kelių Vilnius – Varšuva ir Kaunas – Gardinas sankryžos. Čia suteka Nemunas, Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną 1914 m. nutiestas Merkinės tiltas. Leipalingio link stūkso Merkinės piliakalnis. Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, dabar – kraštotyros muziejus, miestelyje išsaugota senoji gatvių struktūra. Šalia Senosios Rotušės aikštės stovi iki šių dienų išlikęs vadinamasis Vazos namas, kuriame 1648 m. mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.
Merkinėje, Seinų ir Nemunaičio gatvių sankryžoje, didžiam Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas paminklas – ant akmeninio postamento stovinti bronzinė skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ – ir atidarytas akmenimis grįstas jo vardu pavadintas skverelis. Apžiūrėję paminklą vykome apžvalgos bokšto link.
Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi „medžių grupę“, savotišką gojelį, primenantį aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis „takelis”, vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas.
Diena buvo kupina įspūdžių – keliauti po Dzūkijos kraštą labai įdomu, nes šis Lietuvos regionas išsiskiria lankytinų vietų gausa bei gamtos grožiu.
Išvyką organizavo Gimnazijos tarybos nariai – Tomas Balynas, Snieguolė Valentukonienė ir Ieva Norkienė.
