„Žiedų kvepėjime ir bičių dūzgime“ nuskambėjo paskutinis skambutis
Ir Tu sau vietos nerandi,
Bet kartais rodos,
Kad gyveni putojančiam džiaugsme
Kaip didelis ir baltas baltas sodas,
Paskendęs saulėje ir bičių dūzgime.
Žydinti gegužės 31 diena Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 102-ajai abiturientų laidai buvo kitokia: paskutinį kartą vėrėsi durys į lubinais išpuoštas klases, paskutinį kartą mokytojų pamokos ir palinkėjimai, jautrūs auklėtojų prisiminimai, paskutinį kartą aidintis mokyklinis skambutis lydėjo juos į gimnazijos kiemelyje organizuotą Paskutinio skambučio šventę. Čia paskutinį kartą nuskambėjo Gimnazijos himnas, gražūs įpėdinių – trečiokų – sveikinimai, jautrūs bendruomenės narių ir svečių linkėjimai.
Į Paskutinio skambučio šventę išlydėti gimnazijos ketvirtokų į egzaminų sesiją ir savarankiško gyvenimo kelią susirinko gausi gimnazijos bendruomenė: mokytojai, mokiniai, abiturientų tėveliai, garbingi svečiai: Alytaus miesto savivaldybės vicemeras, einantis mero pareigas, Bronius Bieliauskas, Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Paleckienė, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistė Edita Jurčienė.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Dragūnienė, sveikindama abiturientus, svečius, gimnazijos bendruomenę, akcentavo, kad Paskutinio skambučio šventė yra viena gražiausių tradicijų: štai šiemet 155 jauni ir gražūs žmonės, nuėję netrumpą ir nelengvą 12 mokyklinių metų kelią, pasiruošę žengti į savarankišką gyvenimą. D. Dragūnienė abiturientams linkėjo nepasiklysti interneto džiunglėse, netikėti, kad dirbtinis intelektas nuveiks viską, o žmogui apskritai nebeliks prasmės gyventi, išreiškė tikėjimą, kad jų gyvenimas bus gražus, įdomus ir prasmingas, kupinas meilės, nuotykių ir atradimų.
Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė, sveikindama abiturientus, jų tėvelius, mokytojus su ypatinga diena, šventiškai nusiteikusiems abiturientams linkėjo laiko, kad jo užtektų pastebėti, kaip keičiasi gyvenimas, metų laikai, kalasi žolė, krenta pirmasis sniegas, kad jo užtektų išgirsti paukščių čiulbėjimą, kad užtektų laiko jausti nakties vėjo plazdėjimą, pasikeitusį draugo toną, kad užtektų laiko pasirinkti geriausius dalykus, tikriausius draugus, savo gyvenimo kelią.
Pirmieji mokinio žingsniai prasideda pradinėje mokykloje, todėl pirmoji mokytoja visada išliks vienu svarbiausių žmonių. Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokytoja Asta Lesvinčiūnaitė prisiminė, kad, atrodytų, taip neseniai, bet jau prieš 12 metų šiandieniniai abiturientai smalsiai pradėjo mokyklinį kelią. Nors jis jau ir baigiasi, mokytoja linkėjo neprarasti smalsumo, įgyvendinti visas galimybes ir pildyti visas svajones.
Abiturientus jų auklėtojų Ramunės Petrosian, Eglės Barysienės, Aldonos Butrimanskienės, Giedrės Škarnulienės ir Snieguolės Valentukonienės vardu sveikindama IV d klasės auklėtoja Loreta Mazėtytė priminė: „Šimtus vakarų svajojot greičiau užaugt – užaugot. Šimtus kartų norėjot pabėgti iš pamokų – jos jau baigėsi. Šimtus kartų keiksnojot mokinio pareigas – Jūs jau nebe mokiniai. Šimtus kartų norėjot visiškos laisvės – Jūs laisvi“. Auklėtoja linkėjo būti drąsiems priimant sprendimus, būti kantriems, atkakliems siekiant tikslų ir nesustoti svajoti.
Tradiciškai abiturientus sveikino ir mažieji svečiai iš Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos. „Senamiestuko natelių“ (vadovė Aušra Pajedaitė-Jarmalavičienė) dainininkai abiturientams, tokiems gražiems, dideliems ir rimtai galvojantiems apie savo ateitį, padovanojo linksmą dainelę, sukėlusią šypsenas ir prisiminimus apie visai neseniai prabėgusią vaikystę.
Abiturientai, tardami atsisveikinimo žodį, ir patys nuklydo į vaikystės prisiminimus. Apie metus, praleistus gimnazijoje, jie sakė: „Mes lekiam ir skubam. Mes ieškom stebuklų ten, kur jų nėra. Tačiau stebuklai slypi ten, kasdienybėje, kurios per savo skubėjimą net nepastebime“. Akimirkai sustoję abiturientai dėkojo savo pradinių klasių, gimnazijos mokytojams, auklėtojams, visai gimnazijos bendruomenei. Jų nuoširdžią padėką savo sodriais balsais papuošė abiturientės Evelina Gecevičiūtė ir Vakarė Jarmalavičiūtė, atlikdamos jaunystės polėkiu trykštančias dainas, o visą pasirodymą vainikavo Paskutinio skambučio tradicinis akcentas – abiturientų valsas.
Šventės pradžioje gimnazijos trečiokai abiturientų retoriškai klausė: „Ar girdi,/ Kaip dainuoja beržynuose vėjas?/ Dūzgia bitės ir skleidžiasi gėlės…“ Norisi tikėti, kad jauki šventės atmosfera, nuoširdūs linkėjimai ne tik pripildys abiturientų širdis stiprybės bei ryžto irtis pirmyn, bet įkvėps visada matyti, jausti, patirti gražų pasaulį ir tokį jį kurti.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja
