Rugsėjui įsibėgėjus, gimnazijos pirmokai aktyviai mokėsi pilietiškumo ir gynybos pagrindų
Rugsėjo 18-20 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos I a, I b, I c ir I d klasių mokiniams, o rugsėjo 25-27 d. I e, I f ir I g klasių mokiniams vyko Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Šis kursas yra privalomas ir jau antrą kartą vykdomas visiems Lietuvos devintokams.
Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytoja Ieva Ūselytė pasakojo, kad kurso programą sudaro trijų dienų veiklos šiomis temomis: pilietiškumo, išgyvenimo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bendrosios saugos, pirmosios medicinos pagalbos, žygio pasiruošimo ir vykdymo pagrindų. Teorines paskaitas vedė ir praktikai vadovavo Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai.
Pirmas porą dienų mokiniai išklausė daug teorijos pagrindų: koks yra piliečių vaidmuo valstybės gynyboje, mokėsi išgyvenimo pagrindų: higienos lauko sąlygomis, maitinimosi lauko sąlygomis (sauso davinio sudėties ir paruošimo, vandens išgavimo) ypatybių, sužinojo palapinių statymo būdus, laužavietėms keliamus saugumo reikalavimus, laužo įkūrimo su ugnies skeltuvu teorijos. Taip pat mokėsi mazgų rišimo tipus ir pagrindinių mazgų rišimo būdų. Buvo supažindinti su išgyvenimo paketo sudėtimi, jo naudojimo sąlygomis.
Didelis dėmesys buvo skirtas šaudybos ir ginkluotės pristatymui. Išklausę saugaus elgesio taisykles, mokiniai buvo supažindinti su ginklu: mokėsi patikrinti pneumatinio šautuvo saugumą, išbandė taiklaus šaudymo principus (šaudymo padėtį „gulint“, šaudymą pneumatiniu ginklu). Taip pat mokiniai mokėsi teikti pirmąją medicininę pagalbą: atpažinti, ką gali padaryti patys, kas gali suteikti profesionalią pagalbą, kokiais atvejais reikia skubiai kviesti pagalbą, kaip elgtis esant sunkiai traumai, gelbėjimo įgūdžių avarinėje situacijoje, susipažino su būklės vertinimu ir gaivinimo būtinybe bei principais.
Trečiąją kursų dieną mokinių laukė žygis. Pirmiausia jie buvo supažindinti, kokie yra pagrindiniai kriterijai ruošiantis žygiui ir kokius daiktus būtina turėti einant į žygį, su bendrąja sauga. Išmoktas teorines pamokas apie higieną ir maitinimąsi lauko sąlygomis, mokiniai išbandė ir pritaikė žygyje. Įveikdami nuo 5 iki 10 kilometrų, mokiniai demonstravo orientavimosi miške, laužo kūrimo, palapinės statymo įgūdžius, įveikė kitas stotelėse organizuotas užduotis. Jeigu pirmojo etapo kursų dalyviams žygyje nuotaiką skaidrino saulėtas oras ir šiluma, tai antroji grupė patyrė kur kas didesnį išbandymą: rugsėjo 27 d. nuo paties ryto pliaupęs lietus dar labiau stiprino suvokimą, kad ekstremalios situacijos nėra paprastas pasivaikščiojimas miške.
Mokymų metu mokiniai ne tik išklausė teorijos, tačiau ir praktiškai taikė žinias, todėl galiausiai gavo kurso baigimo pažymėjimus. Reflektuodami, dalindamiesi įspūdžiais jie teigė, kad kursai nebuvo lengvi, bet įdomūs, suteikė naujų žinių apie tai, kaip pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.
Vėjūnė
Būdama Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursantė, išmokau begalę reikšmingų dalykų. Kursuose turėjau galimybę išmokti naudotis žemėlapio koordinatėmis bei naudotis kompasu. Taip pat išmokau kurti laužą su skeltuvu, su neštuvais atsargiai, bet greitai nunešti sužeistą žmogų į tam tikrą vietą, sustabdyti kraujavimą bei atlikti dirbtinį kvėpavimą. Nors ir niekada jo nenorėčiau niekam daryti, bet visada reikia būti pasiruošus, todėl šie kursai be galo padėjo įgyti naujų žinių ir, patekus į ekstremalias situacijas, jas ramiai išspręsti.
Sužinojau, jog turiu daug kantrybės bandydama užkurti laužą: šie kursai padėjo tvardyti savo vidinį pašėlusį vaiką ir įsilieti į „kariuomenės” gretas.
Man svarbu, jog ši informacija ilgai liktų mano pasąmonėje, kad prireikus ją tinkamai panaudočiau be jokio streso. Su gamtos duotu stebuklu – lietumi, galėjome išbandyti savo ištvermę ir pasitikrinti, ar tikrai esame ištvermingi ir pasiruošę tokioms situacijoms.
Nuelis
PGĮK mokymuose sužinojau, kaip išgyventi visokiomis gyvenimo sąlygomis: išmokau užkurti laužą skeltuvu, rišti virves ir kitų naudingų dalykų. Man svarbu, kad nutikus nelaimei galėčiau padėti sau arba kitiems žmonėms.
Kotryna
Norėčiau papasakoti apie savo trijų dienų Šaulių surengtus mokymus. Šios dienos buvo pilnos naujų įspūdžių ir žinių. Buvo daug praktikos, teorijos. Pirmąją dieną mokėmės naudotis kompasu, užsidėti turniketus, mokėmės žemėlapio koordinates, daryti dirbtinį kvėpavimą. Mokantis iškilo ir sunkumų: pasirodo, daryti dirbtinį kvėpavimą nėra taip paprasta, kaip atrodo. Antrą dieną keliavome į Šaulių namus, ten išklausėme daug teorijos: ką turėtume susikrauti į išgyvenimo krepšį, kaip apsisaugoti prasidėjus karui, įvykus radiacinei avarijai, prasidėjus kokiam nors gamtiniam pavojui. Atėjo laikas ir šaudymui: mus supažindino, kaip elgtis su ginklu ir tuomet pradėjome šaudyti. Visiems sekėsi neblogai – jeigu tektų naudotis ginklu, turėtume pagrindų. Taip pat mokėmės rišti mazgus: pradedant dailidės, baigiant išsigelbėjimo. Trečioji diena buvo visų mūsų žinių patikrinimas: ėjome 10 kilometrų žygį, kūrėme laužą, statėme palapinsiaustes, įveikėme kliūtis. Per šias 3 dienas apie save sužinojau, kad tikrai daug ko nežinojau, kaip elgtis iškilus nepaprastoms situacijoms. Man tai buvo svarbu dėl to, kad turėčiau žinių ir ne tik, kad būčiau girdėjusi, ką daryti ekstremaliose situacijose, bet ir žinočiau, kaip užsikurti laužą, daryti dirbtinį kvėpavimą, rišti mazgus ir kaip apsaugoti savo šeimą ir namus.
Kristupas
Per privalomą gynybos įgūdžių kursą atlikome daug veiklų: tarkim, mokėmės, kaip pasirūpinti žaizdom ar kitomis traumoms, kaip veikia koordinatės ir susigaudyti žemėlapyje.
Apie save supratau vieną dalyką – kad jau esu pasiruošęs bet kokiai ekstremaliai situacijai ir sugebėčiau išgyventi lemiamas 72 val.
Man svarbu, kad galėjau atnaujinti savo žinias ir sustiprint jas, be to, sužinojau ir naujų dalykų.
Ignas
Mes PGĮK mokymuose mokėmės, kaip padaryti dirbtinį kvėpavimą, kaip užrišti mazgus, kaip uždėti turniketą, kaip nustatyti 4 ir 6 skaičių koordinates, kaip naudotis kompasu, ir darėme plakatus, kaip mes, būdami nepilnamečiai, galime padėti kariams, jeigu įvyktų karas. Aš apie save sužinojau, kad galėčiau išgyventi karo atveju, arba jeigu įvyktų kažkokia katastrofa. Daug informacijos jau žinojau iš anksčiau, bet įgijau ir naujų žinių. Man svarbu dėl to, kad visa tai, ką išmokau, galėsiu pritaikyti gyvenime, jeigu iškiltų karas arba atsirastų kitokių problemų.
Austėja
PGĮK mokymuose išmokome, kaip naudotis kompasu, kaip nustatyti vietos koordinates ir kaip surišti daug visokių skirtingų mazgų. Taip pat mokėmės, kaip atgaivinti žmogų (naudodami manekeną) ir sužinojau, kad žmogų sunku atgaivinti. Reikia gaivinti ne per lėtai ir ne per silpnai, man bandymuose nepavyko atgaivinti manekeno. Paskutinę mokymo dieną ėjome į žygį. Į priekį ėjome 5 kilometrus, kol pagaliau pasiekėm tikslą. Mūsų klasė pirmiausia ėjo į kliūčių ruožą, kur parodėm, ką per mokymus išmokom. Nešėm vieną iš grupės neštuvuose, rišom mazgus ir uždegėm vatos gabaliuką skiltuvu. Tada pietavome prie laužo ir išmokom, kaip statyti palapines. Buvo smagu ir daug visko išmokom. Jeigu kada nors reiks išgyventi miške, manau, man tikrai pavyks.
Julius
Pirmą dieną mes mokykloje mokėmės, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą ir kaip užrišti turniketą. Dirbtinį kvėpavimą atlikome manekenams, o turniketą mokėmės rišti sau ir kitam. Išmokome orientuotis ir nustatyti vietą su kompasu.
Antrą dieną mokėmės naudotis skeltuvu ir turėjome užkurti laužą. Taip pat mokėmės šaudyti ginklais. Buvo smagu..
Trečią dieną ėjome į žygį nuo mokyklos iki miško (ėjome maždaug 5 km į priekį ir atgal). Ten mūsų laukė visokios užduotys: kliūčių ruožas, laužo kūrimas, palapinės statymas.
Meilita
PGĮK mokymuose mokiausi, ką daryti visokiose situacijose. Apie save sužinojau, kad esu pakankamai taikli. Tai, ką išmokau, man svarbu, nes dabar žinau, ką reikia neštis į žygius, ką daryti prasidėjus karui ar kažkokiai stichinei nelaimei.
Kamilė
Šios trys dienos tikrai buvo pamokančios ir įdomios. Mokymosi metu išmokau rišti mazgą, užkurti laužą ir medicininių dalykų. Dar mokėmės šaudyti šautuvu, kuriuo, galvojau, kad nemoku šaudyt, bet pasirodo – klydau. Šiuos dalykus tikrai pritaikysiu savo gyvenime ir manau, kad visi žmones turėtų mokėti šiuos dalykus, kad galėtų išgyventi iškilus bėdai.
Emilis
Mokymuose mes išmokome nustatyti 6 skaičių koordinates, naudotis kompasu – tai gali labai pravesti pasiklydus miške. Dar mokėmės atlikti dirbtinį kvėpavimą, todėl nelaimės atveju kiekvienas galėtų jį padaryti. Mokėmės, kaip uždėti turniketą sau arba sužeistajam. Mokėmės šaudyti pneumatiniu ginklu, rišti mazgus. Sužinojau, kad aš galėčiau išgyventi ir nelaimės metu. Man tai svarbu, nes išmokau daug dalykų, kurių labai gali prireikti nebūtinai karo ar nelaimės metu, bet ir kasdieniniame gyvenime.
Erikas
PGĮK mes išmokom, kaip elgtis kilus ekstremaliai situacijai: kaip sustabdyti kraujavimą, užkurti laužą, naudotis šautuvu, atgaivinti žmogų, virvės rišimo būdų, kaip elgtis iškilus pavojui. Po šių mokymų išėjome į žygį patikrinti, kaip įsisavinome išmoktus dalykus. Apie save sužinojau, kad man patinka tokie dalykai ir norėčiau dalyvauti tokio tipo užsiėmimuose. Šie dalykai svarbūs, nes jie gali išgelbėti mano ir kitų gyvybes kilus ekstremaliai situacijai.
Tajus
Šauliai mane tikrai nustebino surengę įdomius užsiėmimus: išmokau suteikti medicinos pagalbą, surišti įvairiausius mazgus, su skiltuvu uždegti laužą, sužinojau, kaip reikia naudoti turniketą. Labiausiai patiko rungtys, kuriose turėjome parodyti viską, ko išmokome. Sužinojau, kad esu labai ištvermingas ir kad galiu labai greit uždegti laužą. Viskas, ko išmokau, svarbu, nes negali žinoti, kas gali atsitikti ateityje: karas, pandemija. Taigi įsisavinau naujų dalykų.
Liepa
PGĮK veiklos vyko mums 3 dienas. Daug spėjome nuveikti ir pasisavinti reikalingų žinių.
Mes išmokome ar kai kurie gal prisiminėme, kaip pasiruošti kritiniam atvejui, ką susidėti į kuprinę pirmosioms 72 valandoms. Išmokome šaudyti pneumatiniu šautuvu, mums papasakojo saugaus elgesio taisykles ir kaip juo naudotis.
Apie save sužinojau, kad galiu ištverti 10 kilometrų žygį lietingą dieną, permirkusiai nuo lietaus dalyvauti estafetėse ir kaip pasistatyti palapinę. Supratau, kad man visai gerai sekasi šaudyti.
Man svarbu, ko išmokau, nes pagilinau žinias ir tikrai nesutrikčiau, kai atsitiktų kritinis atvejis.
Luiza
Norėčiau papasakoti, kaip leidau laiką PGĮK mokymuose. Pirma žinia, kuri nudžiugino, buvo ta, kad nebus pamokų ir leisime laiką su šauliais. Man labiausiai patiko šaudyti, kaip pirmą kartą tai labai taikliai sekėsi. Taip pat išmokau kurti laužą bei užrišti tvirtai virves. Sužinojau, kaip saugiai elgtis, kad išliktum gyvas karo atveju.
Man šios pamokos buvo labai naudingos ir reikalingos. Dabar jau moku ir galiu išgelbėti ne tik save, bet ir kitus.
Tomas
Šiandien aš papasakosiu, ką veikiau ir ko išmokau PGĮK.
Pirma dieną mes visi atėjome į renginių salę paklausyti, ką veiksime tris kursų dienas. Po to mūsų klasė ėjo mokytis, kaip naudotis kompasu ir kaip atgaivinti žmogų.
Antrą dieną kariai mums aiškino, kaip naudotis skiltuvu. Kai kuriems sekėsi gerai, o kai kuriems nelabai. Bet visi uždegėme laužiukus ir tada ėjome į Šaulių namus.
Ten instruktorius pasakojo, kaip reikėtų apsisaugoti, kai bus ekstremalus atvejis. Po to mes, pasiskirstę į tris grupes, mokėmės šaudyti. Nemeluosiu, buvo labai smagu.
O paskutinę dieną mes ėjome į 10 km žygi, kurį pradėjome 08:30, o baigėme 14:40. Nuvykę į mišką mes išklausėme, ką reikės daryti, kokios bus veiklos: reikėjo įveikti kliūčių ruožą, nunešti „sužeistą“ žmogų, kurti laužą. Po to konkurso mes ėjome valgyti karių maisto. Jį buvo labai lengva pasidaryti, bet suvalgyti tai buvo sunkiau, nes atrodė nelabai valgoma. Po to ėjome statyti palapinių. Po visų veiklų grįžome į mokyklą. Atgal žygiuoti jau buvo sunku, nes mes buvome labai pavargę. Bet kai atėjome, direktorius davė mums pažymėjimus, kad mes įveikėme kareivio kursą .
Šiuose kursuose aš sužinojau, kad esu labai darbštus, kai reikia išgyventi.
Raminta
PGĮK pirmą dieną mokiausi kaip naudotis kompasu ir koordinatėm, ėjom į lauką ir nustatinėjom objektų laipsnius su kompasais. Toliau mokėmės medicinos: kaip naudotis turniketu ir kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Taip pat lauke kūrėm laužiukus su skeltuvais ir mokėmės rišti įvairius mazgus. Antrą dieną mokėmės apie Lietuvos istorinius įvykius bei kūrėm eilėraščius, piešinius apie mūsų, mokinių, paramą, jei kiltų Lietuvoje karas. Tada ėjom į Šaulių namus ir mokėmės tinkamai pasiruošti ekstremaliam atvejui ir šaudyti ginklu.
Šių pamokų metu aš apie save sužinojau, kad moku daryti dirbtinį kvėpavimą ir kad man sekasi šaudyti. Bet apie save taip pat sužinojau, kad visai nemoku rišti mazgų, todėl prisireiktų pagalbos.
Man tai svarbu, jei kada nors reikės bėgti iš namų esant kritinei situacijai, svarbu, jei kada nors pasiklysiu miške – tada mokėsiu naudotis kompasu ir užsikurti laužą.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja
