Paskutinio skambučio atgarsiai: „Būkit visad geri“

Ir beskubant, ir kryžkelėj sustojus –
Ne sykį mums reikės
Apžvelgti viską,
Suvokti ir pasvert, kas buvo:
Ir gal akimirką staiga
Gyvenimas iškils toksai,
Koks buvo jis visų kelių pradžioj.

Beskubėdami į savarankiško gyvenimo greitkelį, gegužės 30 dieną Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 103-osios laidos abiturientai paskutinį kartą pasklido po gimnazijos erdves kaip šios mokyklos šeimininkai, trokštantys stabtelti akimirką ir suvokti, koks kelias jau nueitas.

Kartu su abiturientais pasidžiaugti besibaigiančiu svarbiu jų gyvenimo etapu ir išlydėti į artėjančią egzaminų sesiją susirinko  gimnazijos bendruomenė: mokytojai, tėvai, mokslo draugai, garbingi svečiai Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir  Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.

Gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas, sveikindamas abiturientus, kalbėjo, kad ši laida puošė gimnaziją aukštais pasiekimais (dar neatėjus egzaminų sesijai jau galima didžiuotis puikiais tarptautinio anglų kalbos egzamino rezultatais). V. Skroblas, pats būdamas mokinių autoritetas, sveikindamas citavo savo autoriteto  Kristijono Donelaičio  eiles  atskleidžiančias jaunajai kartai, kad išmintis niekada nepasensta ir neišeina iš mados.

Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, sveikindamas abiturientus, kalbėjo, kad Paskutinio skambučio šventė yra džiaugsmo ir šypsenų diena, todėl jauniems žmonėms labai svarbi. N. Cesiulis linkėjo geros šventės ir tokių egzaminų rezultatų, kad liepos mėnesį visi turėtų galimybę susitikti išleistuvėse.

Abiturientus pagerbė ir jų pradinių klasių mokytojai. Gausiai susirinkusių, abiturientų širdyse išlikusių kaip pirmieji, kurie vedė kartais ir klaidžiais mokslo takais, vardu sveikinimo žodį tarė Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos mokytoja Inga Grefienė. Ji papasakojo istoriją apie išmintingą mokytoją, kuris savo mokiniams diegė išmintį ne nurodydamas patogius kelius, o kviesdamas nebijoti bandyti ir klysti, mylėti ir svajoti.

Abiturientams svarbus ne tik padrąsinantis pirmosios mokytojos žodis, bet ir klasės auklėtojų, kartu išgyvenusių paauglystės svajones, sėkmes ir negandas. Auklėtojų Agnės Ingelevičienės, Astos Šulcienės,  Inos Nakvosienės, Irenos Motūzienės, Ievos Norkienės vardu ketvirtokus sveikino IV f klasės auklėtoja Janina Zelenienė. Ji sakė, kad Paskutinio skambučio šventė – dar ne pabaiga, o durys, atsiveriančios į visai kitokį pasaulį, kvietimas eiti pirmyn. Remdamasi filosofo Marko Aurelijaus žodžiais, kad mūsų gyvenimas toks, kokias mintis mes puoselėjame, J. Zelenienė linkėjo mąstyti šviesiai, kurti iš širdies ir klysti garbingai.

Į kitą gyvenimo etapą žengiančius abiturientus sveikino gimnazijos draugai: jautriais, gal ir graudinančiais žodžiais iš paskutinės auklėtojo pamokos į šventę palydėjo gimnazijos pirmokai, o šventinę nuotaiką gimnazijos kiemelyje kūrė tuoj gimnazijos šeimininkais tapsiantys trečiokai. Mokinių pasirodymą skaidriais balsais pagyvino gimnazijos Šiuolaikinės muzikos būrelio merginos. Joms pasiruošti padėjo mokytoja Jureta Šametienė. Tradiciškai abiturientus sveikino ir mažosios viešnios iš Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos. „Senamiestuko natelių“ (vadovė Aušra Pajedaitė-Jarmalavičienė) dainininkės abiturientams padovanojo linksmą, šypsenas ir prisiminimus apie ką tik pabėgusią vaikystę sukėlusią dainelę.

Paskutinio skambučio šventė – ne tik graudus atsisveikinimas su mokykla, bet ir galimybė dar kartą pašėlioti, pasidžiaugti buvimu kartu. Tą įrodė patys abiturientai, atsisveikindami su savo bendruomene. Jie surengė smagias savo auklėtojų ir mokinių varžytuves, kuriose paaiškėjo, kaip gerai mokytojai pažįsta savo mokinius, o mokiniai mokytojus. Jiems ir visai gimnazijos bendruomenei abiturientai dėkojo už kiekvieną pastabą, padrąsinimą, šypseną ar pamokymą. O kaip didžiausią dėkingumo išraišką dovanojo šventinį valsą, kurį sukurti padėjo šokių mokytoja Neringa Vekeriotaitė.

„Būkit visad geri…/ Miškų kvapo pripildytos tegu plazda Jūs širdys/ Būkit švarūs lyg pajūriu riedančios smiltys…/ Kaip saulėtekiai tyros tebūna Jūsų svajos ir viltys…“ – gimnazijos bendruomenė išlydėjo dar vieną gimnazistų laidą į savarankišką gyvenimą ir artimiausią iššūkį – egzaminus.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja