„Pradžioje bijojau, bet dabar jau laukiu rugsėjo 1“: Susipažinimo-adaptacijos dienos sėkmė
– Ar eisi į tą „Adaptacijos dieną“ Vanage?
– Eisiu, o tu?
– Ir aš. Tai gal susitikim ir eikim kartu? Bus truputį drąsiau.
Taip susitarusios būsimos Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos pirmokės rugpjūčio 27 dieną praveria gimnazijos duris ir papuola į žaismingų veiklų sūkurį – tradiciškai organizuojamą Susipažinimo-adaptacijos dieną.
Šio renginio tikslai yra sudaryti sąlygas mokiniams susipažinti ir lengviau įsijungti į mokymosi veiklas naujoje aplinkoje, padėti mokiniams pažinti save ir bendramokslius, ugdyti meilę savo mokyklai. Renginio organizatorės, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Danutės Dragūnienės teigimu, šiemet į tradicinį renginį atvyko net 179 (t.y. 93%) pirmų klasių mokiniai. Šis skaičius įrodo, kad būsimiems gimnazijos bendruomenės nariams labai svarbu ir nekantru sužinoti, kas gi jų laukia naujoje mokykloje.
Greitai tapsiančius visateisiais bendruomenės nariais jaunuolius pirmiausia ir pasitinka tie, kurie visada bus artimiausi patarėjai ir padėjėjai, darys viską, kad mokiniai turėtų kuo daugiau galimybių atsiskleisti: tai klasių auklėtojai, Mokinių tarybos aktyvistai ir gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas. Sveikindamas į gimnazijos renginių salę susibūrusius pirmokus V. Skroblas vylėsi, kad jie pasirinko mūsų gimnaziją girdėdami apie puikius gimnazistų pasiekimus, aukštus abiturientų egzaminų rezultatus – gausų šimtukų derlių, teigė, kad čia yra puiki ugdymo aplinka mokinių talentams skleistis. Direktorius priminė esminius gimnazijos bendravimo kultūros principus, kurie yra sėkmingos asmenybės raidos ir aukštų siekių kelio pradžia.
Naujokus sveikino ir Mokinių tarybos komanda. Jos pirmininkė Goda Bakšytė sakė, kad Mokinių tarybos tikslas atstovauti moksleivių interesams sprendžiant su moksleiviais susijusius klausimus ir problemas, inicijuoti jų sprendimą gimnazijoje ir už jos ribų. Rodydami spalvingas iliustruojančias nuotraukas, Mokinių tarybos nariai pristatė ryškiausius organizuojamus ir inicijuojamus renginius ir kitokių veiklų įvairovę. Jie džiaugėsi, kad mokinių balsas čia visada svarbus ir išklausomas, o iniciatyvūs, kūrybingi ir darbštūs yra kviečiami prisijungti prie mokinių savivaldos, ieškoti saviraiškos galimybių ne tik per pamokas, bet ir popamokinėje veikloje.
Atėjus į naują mokyklą visada smalsu, kokie žmonės mokysis kartu. Tad pirmiausia norisi susipažinti su bendraamžiais. Proga susipažinti atsiranda žaidžiant socializacijos žaidimus, kuriuos estetiškai įrengtose gimnazijos vidaus ir lauko erdvėse pasiūlė pažaisti Mokinių tarybos nariai su savo kuratore Meile Platūkiene ir Jaunųjų šaulių būrelio vadove Ieva Ūselyte. Narpliodami porines šaradas, megzdami bendrumo tinklus, statydami pasitikėjimo tiltus pirmokai turėjo galimybę atsikratyti pirminio jaudulio ir nedrąsos, nes suprato, kad čia yra ne vieni, greitai susirado bendraminčių.
Mokiniams ne tik smalsu pažinti savo klasės kolektyvą, bet ir artimiausią globėją – auklėtoją. Tad po socializacijos žaidimų pirmokai išsiskirstė į savo auklėtojų Janės Zelenienės, Ritos Vaitkevičienės, Astos Šulcienės, Rasos Ručienės, Ievos Norkienės, Ritos Krasnauskienės ir Agnės Ingelevičienės kabinetus. Su auklėtojomis pirmokai dar neaptarinėjo gimnazijos elgesio taisyklių ar pažangos tikslų – visgi dar vasara. Auklėtojos, kurdamos atvirumo atmosferą, mokinius kvietė papasakoti apie save įdomių faktų, susirasti bendraminčių pagal kokį nors panašumą, įdėmiai klausantis vienas kito atsiminti, kas gi tas bendraklasis, kuo jis įdomus.
Po valandėlės su auklėtojomis gimnazijos mokytojai Ramunė Petrosian, Svajūnas Žvinakis, Sigita Ulonienė, Meilė Platūkienė, Vidmantas Jankauskas, Ieva Ūselytė ir Ieva Kizelytė į dar vieną interaktyvią veiklą – komandinius žaidimus. Pirmokai gavo įvairiausių užduočių, skatinančių bendradarbiavimą ir atskleidžiančių lyderio savybes. Drauge piešdami auklėtojos portretą pirmokai mokėsi komandinio darbo, o piešdami bendraklasio portretą atskleidė, kokias savybes pirmiausia pastebėjo. Ne tik darnų veikimą pademonstruoti, bet ir kuo geresnę veikimo strategiją sukurti pirmokai turėjo keisdami didžiulį užklotą į kitą pusę, statydami zefyrų ir makaronų bokštus, tvirtus tiltus, po kuriais tyko krokodilai, dėliodami dėžių dėlionę ir skleisdami spalvingą parašiutą. Šios veiklos skatino protinį darbą, bet tuo pačiu leido aktyviai judėti, smagiai pasijuokti ir pažinti vieni kitus.
Galiausiai į renginių salę susirinkę visą dieną įprasminančios refleksijos pirmokai dalijosi įspūdžiais, kas pavyko, kas buvo įdomiausia. Bet svarbiausias nuskambėjęs motyvas buvo: „Pradžioje bijojau, bet dabar jau laukiu rugsėjo 1.“
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
