Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai moko pasirengti gyvenimui
Šiandienos paaugliai gyvena informacijos pertekliaus pasaulyje, tad kartais atrodo, kad juos nustebinti beveik neįmanoma. Tačiau rugsėjo 15–17 d. I a, I b, I c ir I d klasių, o rugsėjo 22–24 d. I e, I f ir I g klasių mokiniams vykę Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai parodė: patirtis, kurią suteikia praktinės veiklos, gali ne tik nustebinti, sužadinti smalsumą, bet ir išmoko to, kas gali padėti ekstremaliose situacijose bei prireikus išgelbėti gyvybę.
Šie kursai yra privalomi ir jau trečius metus vykdomi visiems Lietuvos devintokams. Kursų programą sudaro trijų dienų veiklos šiomis temomis: pilietiškumo, išgyvenimo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bendrosios saugos, pirmosios medicinos pagalbos, žygio pasiruošimo ir vykdymo pagrindų. Teorines paskaitas vedė ir praktikai vadovavo Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytoja Ieva Ūselytė ir Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai.
Pirmas porą dienų mokiniai išklausė daug teorijos pagrindų: koks yra piliečių vaidmuo valstybės gynyboje, mokėsi išgyvenimo pagrindų: higienos lauko sąlygomis, maitinimosi lauko sąlygomis (sauso davinio sudėties ir paruošimo, vandens išgavimo) ypatybių, sužinojo palapinių statymo būdus, laužavietėms keliamus saugumo reikalavimus, laužo įkūrimo su ugnies skeltuvu teorijos. Taip pat mokėsi mazgų rišimo tipus ir pagrindinių mazgų rišimo būdų. Buvo supažindinti su išgyvenimo paketo sudėtimi, jo naudojimo sąlygomis. Didelis dėmesys buvo skirtas šaudybos ir ginkluotės pristatymui. Išklausę saugaus elgesio taisykles, mokiniai buvo supažindinti su ginklu: mokėsi patikrinti pneumatinio šautuvo saugumą, išbandė taiklaus šaudymo principus (šaudymo padėtį „gulint“, šaudymą pneumatiniu ginklu). Taip pat mokiniai mokėsi teikti pirmąją medicininę pagalbą: atpažinti, ką gali padaryti patys, kas gali suteikti profesionalią pagalbą, kokiais atvejais reikia skubiai kviesti pagalbą, kaip elgtis esant sunkiai traumai, gelbėjimo įgūdžių avarinėje situacijoje, susipažino su būklės vertinimu ir gaivinimo būtinybe bei principais.
Trečią kursų dieną mokinių laukė žygis. Pirmiausia jie buvo supažindinti, kokie yra pagrindiniai kriterijai ruošiantis žygiui ir kokius daiktus būtina turėti einant į žygį, su bendrąja sauga. Išmoktas teorines pamokas apie higieną ir maitinimąsi lauko sąlygomis, mokiniai išbandė ir pritaikė žygyje. Įveikdami 10 kilometrų, mokiniai demonstravo orientavimosi miške, laužo kūrimo, palapinės statymo įgūdžius, įveikė kitas stotelėse organizuotas užduotis. Įveikdami užduotis mokiniai ne tik parodė, ko individualiai išmoko, bet ir įgijo geros praktikos, kad veikiant komandoje galima daug paprasčiau įgyvendinti užduotis.
Baigę kursus ir gavę pažymėjimus, mokiniai dalijosi įspūdžiais, kad šios dienos buvo kupinos atradimų. Vieni suprato, jog gali nueiti dešimties kilometrų žygį, nors manė, kad nepajėgs. Kiti atrado, kad moka taikliai šaudyti ar kad gali uždegti laužą iki šiol nežinotais būdais. Daug kas įsitikino, kad gali veikti ramiai ir susitelkę net sudėtingoje situacijoje. Kursai jiems suteikė pasitikėjimo savimi ir išmokė komandinio darbo.
Šių mokymų esmė – ne vien pramoga ar bendrystė. Jie parengia jaunus žmones galvoti ir veikti ekstremaliomis sąlygomis, stiprina jų pasitikėjimą, atsparumą ir atsakomybę už save bei kitus. Mokinių įspūdžiai tik patvirtina – ši patirtis ne tik suteikė džiaugsmo, bet ir parodė, kaip svarbu būti pasirengusiam gyvenimui, kuris ne visada būna patogus.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
