Konferencija Gižycke
2025 m. lapkričio 21 d. Gižycko I licėjuje Lenkijoje įvyko konferencija „Tarpinstituciniai debatai – nuo fizinės erdvės iki santykių: bendras rūpestis palankia ugdymo(si) aplinka. Tai jau ketvirtas bendro Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos programos projekto LTPl00469 „Bendradarbiavimas kuriant draugišką švietimo aplinką“ renginys. Konferencija prasidėjo W. Kętrzyńskio licėjaus direktorės Beatos Budzinskos ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kirilovo sveikinimo žodžiais. Direktorė pristatė ir numatomų diskusijų tikslą ir temas.
Pirmosios diskusijos prie stalų vyko be vertėjų, todėl buvo įdomu įsitikinti, ar komunikacijos kalba turi reikšmės galimybei susikalbėti. Konferencijos dalyviai buvo suskirstytu po šešis asmenis prie kiekvieno stalo, po tris Lietuvos ir Lenkijos delegacijos narius. Pradėta nuo bendravimo poromis, pokalbio dalyviai aptarė savo požiūrį į lenkiškai ir lietuviškai parašytus žodžius empatija/empatia, supratimas/zrozumenie, klausymasis/sluchanie. Skirtingas lenkų ir anglų kalbų mokėjimo lygis nesutrukdė pokalbių dalyviams suprasti vienas kito, apibendrinti šių sąvokų reikšmės mokyklos gyvenime. Prie stalų jau visi šių diskusijų dalyviai išreiškė savo požiūrį ir į pagrindines švietimo problemas. Tiek lietuvių, tiek lenkų delegacijos nariai pripažino, kad mokomosios programos per daug nukreiptos į žinojimą, informacijos kiekį. Kolegos sutarė, kad programos yra pernelyg perkrautos, todėl stinga laiko įvairioms mokinių kompetencijoms tobulinti.
Lietuvos ir Lenkijos švietimo bendruomenių nariai turėjo galimybę reflektuoti tema „Dabartis ir ateitis – mokykla mano akimis ir svajonėse“. Ant keturių lentų buvo parašyta „Szkoła w moichoczachteraz/ Mokykla mano akimis dabar“ ir „Szkoła w moichmarzeniach/Mano svajonių mokykla“. Kiekvienas konferencijos dalyvis savo gimtąja kalba ant lapelių parašė po vieną sakinį ir priklijavo prie konferencinių stovų. Išryškėjo, kad ir Alytaus, ir Gižycko švietimo bendruomenės narių mintys labai panašios. Pabrėžiamos teigiamos ir prasmingos, vertybes formuojančios veiklos dabartinėje mokykloje, tačiau pernelyg daug dėmesio skiriama teorijai. O ateities mokyklos vizijoje taip pat nuskambėjo daug panašių minčių – tikimasi, kad atviros svajonių mokyklos mobiliose erdvėse bus ugdomos pirmiausia kompetencijos.
Ar svajonės gali išsipildyti? Apie švietimo ateitį kalbėjo mokinių, tėvų, mokytojų ir vadovų atstovai. Jų mintys apie tai, ar svajonės gali išsipildyti, skambėjo labai aktualiai, emocingai. Kalbos įtaigumu išsiskyrė Gižycko licėjaus mokinio Dovydo kalba. Puikus jaunas žmogus suvokė esąs mokyklos pasaulio dalis, išreiškė savo svajones, kaip klasėje turi jaustis kiekvienas mokinys, kokie turėtų būti taikomi mokymo(si) būdai, kad nebūtų pamirštas nė vienas. Jis daug dėmesio skyrė ir modernesnių mokyklos erdvių vizijai. Įsiminė ir Lenkijos Gižycko rajono komandos, aptarnaujančios švietimo įstaigas, direktorės Molgožatos Czopinskos mintys apie tai, kad Lenkijos švietimo darbuotojų gyvenime per daug nesibaigiančios kaitos, ne visuomet prasmingo naujovių diegimo. Labai artimos pasirodė jos mintys, kad taip skubant nebelieka laiko paprastam kolegiškam bendravimui.
Dainavos progimnazijos direktorė Edita Matulevičienė, Alytaus mokyklų direktorių asociacijos pirmininkė, savo svajonių mokyklos viziją apibūdino kaip namus, kuriuose norisi būti ir mokiniams, ir mokytojams. O Vidzgirio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis pasidalino mintimis, kaip pakito mokyklos vadovo atsakomybė, kai pasikeitė ugdomų vaikų amžius. Jau neužtenka perprasti pradinukų ar paauglių psichologinio savitumo, tenka išmokti spręsti ir dvejų metų vaikučių ugdymo ir saugios būties problemas. Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorės pavaduotojas Antanas Kalinauskas svajojo apie tokias modernios mokyklos erdves, kuriose kiekvienas rastų jaukų, jam labiausiai tinkamą kampelį. Lietuvos delegacijoje išsiskyrė keturių vaikų mamos Aušros Blažauskaitės, radijo stoties FM99 vyr. redaktorės, pozicija. Ji akcentavo modernių technologijų, dirbtinio intelekto svarbą.
Po pertraukos susidomėję klausėmės Lenkijos Švietimo ministerijos atstovo Bartolomėjaus Plewczynskio pranešimo „Kur link suka Lenkijos švietimas“. Švietimo ministerijos politinio kabineto vadovas teigė, kad mokytojas pirmiausia yra mentorius, į kurį reikia žiūrėti su pagarba. Kabėdamas apie nuo 2026 metais besikeičiančias programas, kurios bus orientuotos į kompetencijų ugdymą, atsakingas ministerijos atstovas teigė, kad Lenkijos švietimui reikia evoliucijos, o ne revoliucijos.
Pranešimą „Kur link juda Lietuvos švietimas“ skaitė ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė. Pranešėja teigė, kad mokyklos gyvenimą pažįsta ir kaip mokytoja, ir kaip gimnazijos vadovė, ir kaip aukštesnio lygio švietimo vadovė. Jos svajonių mokykla – tai mokykla, kur mokinys laimingas, nes su juo dirba mokytojas kūrėjas. Vadovė priminė, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su mokinių skaičiaus mažėjimo problema, jau vien dėl to pertvarka yra neišvengiama. Buvo kalbėta apie mokymo personalizaciją, įtraukiojo ugdymo iššūkius. Labai aktualiai nuskambėjo mintis, kad žinios gali būti diegiamos tik vertybiniu pagrindu. Vedėja pabrėžė, kad keičiantis programoms trūko vadovėlių, nors ne kiekvienam mokytojui jie yra labai būtini, bet akivaizdu, kad jie turi būti. Gerbiama Loreta Šernienė pasidžiaugė „Tūkstantmečio mokyklos“ projektu, kuris leido ir Alytuje atnaujinti net penkias mokyklas. Savo pranešimą vedėja apibendrino mintimi, kad jeigu klasėje dirbama gerai, tai neįmanoma nepasiekti rezultato.
Po to iš Lenkijos pusės viena mama ir anglų kalbos mokytoja bei Gižycko savivaldybės atstovas, o iš Lietuvos pusės – Panemunės progimnazijos direktorė Giedrė Romaškienė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Asta Šulcienė, Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos pirmininkė, mūsų gimnazijos abiturientė Eglė Stankevičiūtė ir mokinių mama Aušra Blažauskaitė diskutavo tema „Visi kuriame draugišką edukacinę aplinką“. Visi kalbėję išreiškė savo poziciją, kaip reikėtų kurti dialogą, kaip mokyti, kad mokiniai norėtų ateiti į mokyklą. Mokinių tarybos pirmininkė Eglė kvietė pasikalbėti tema, kaip siekti, kad diskutuojant pamokose nebūtų šališkumo. Kalbėjusių nuomone, per visas pamokas reikia ugdyti kritinį mąstymą, nebijoti maištaujančių mokinių, mokyti argumentuoti savo nuomonę.
Konferenciją apibendrinusi Gižycko I licėjaus direktorė Beata Budzińska pakvietė miesto svečius aplankyti įdomesnes Gižycko vietas. Visiems įsiminė šv. Brunono nužudymo vietą žymintis kryžius, ežero pakrantėje įsikūręs jachtų uostas. Tačiau turbūt labiausiai nustebino garsiais paveikslais besididžiuojanti nedidukė paveikslų galerija ir po ja puikiai išsilaikiusi Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvė.
Šis projektas bus tęsiamas, todėl visi atsisveikinome iki kitų susitikimų.
Eglė Barysienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
