Spektaklis „Tarp garso ir spalvos“
Paskutinę 2025-ųjų metų mokslo dieną grupelė I–IV klasių mokinių pakvietė savo draugus į netradicinę pamoką-spektaklį „Tarp garso ir spalvos“. Šios pamokos tikslas – prasmingai užbaigti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejinius metus. Juk nuo tos akimirkos, kai Lietuva pamatė ir išgirdo jo darbus pirmą kartą, šio tautos genijaus įprasminti garsai ir spalvos kiekvieną kartą atgyja mūsų širdyse iš naujo.
Mokiniai žiūrovams vaidino scenas iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vaikystės, studijų metų. Pokalbiai su tėvu, motina, seseria atskleidė šios asmenybės pasaulį, kuriame nuo ankstyvų metų susipynė simbolinis matymas ir jautrumas garsams. „Tu girdi tai, ko kiti neišdrįsta./Tu matai tai, kas dar nesukurta“,– nuskambėjo scenoje prasmingi žodžiai apie Čiurlionio asmenybės unikalumą ir vienišumą. Juk genijai dažnai pasmerkti vienatvei. „Vienatvė – mano drobė“, – sakė scenoje mokinys, vaidinantis Čiurlionį.
Ne iš karto tauta suprato didžiojo dailininko paveikslus. Tai atsispindėjo scenose apie pirmąją lietuvių dailės parodą. „Išties tasai Čiurlionis…Tai jau per daug – kažkoks skenduolis pažaliavusiu veidu. Ir plūduriuojančios ore žuvytės. Kur tai matyta?“– svarstė aikštingą parodos lankytoją vaidinusi mokinė. Bet kita, prabilusi Žemaitės žodžiais, jai atsakė:„ Čiurlionio„Audra“. Buvo rašyta, jog tai nesuprantama, išsvajota, netautiška. O Dieve mano! Gal kitam kitaip atrodo, o man „Audra“ tautiškiausių padavimų sukėlė mintis.“
Spektaklį, kurio metu skambėjo muzika, o sceną puošė paveikslai, apibendrino tarsi paties Čiurlionio pasakyti žodžiai:„Kur nebeužtenka žodžių – prasideda muzika. Kur muzika nutyla – lieka spalva… Ilgai žiūrėjau ir baisiai pasiilgau pievos, medžių, žalumos. Žinai, tokios gegužės žalumos. Iš Druskininkų aš atsinešiau saulę, vėją, audrą, linguojančių vėtroje pušų ritmą, neužmirštuolių mėlynumą, smilgų dainą, saulėlydžio kruviną pasaką ir tekančios saulės himną. O Druskininkams paliksiu prieblandos improvizacijų vizijas. Jas paliksiu mylinčioms širdims – Lietuvai !!! Visus esamus ir būsimus darbus – Lietuvai.“
Aldona Butrimanskienė ir Eglė Barysienė, lietuvių kalbos mokytojos metodininkės
