Tradicinė pirmokų Susipažinimo-adaptacijos diena atskleidė: galybė auga veikiant drauge

Vienas žmogus gali daug: sugalvoti idėją, priimti sprendimą, įvairiose srityse išbandyti savo jėgas. Tačiau įveikiant  komandinę užduotį paaiškėja, kiek daug lemia esantys šalia. Vienas pasiūlo idėją, kitas pamato tai, ko nepastebėjai, trečias imasi lyderio vaidmens, o kartais draugo pastaba priverčia pakeisti visą pasirinktą strategiją. Galybė auga veikiant drauge – šią paprastą, bet svarbią tiesą rugpjūčio 27 dieną, dar iki prasidedant mokslo metams, galėjo patirti būsimieji Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos pirmokai, susirinkę į tradicinę Susipažinimo-adaptacijos dieną.

Renginys skirtas naujų gimnazijos mokinių susipažinimui ir adaptacijai: sudaryti sąlygas lengviau įsitraukti į gyvenimą naujoje aplinkoje, pažinti būsimus bendraklasius, auklėtojus, mokytojus, gimnazijos erdves, o svarbiausia – dar iki Rugsėjo 1-osios sumažinti natūralų nežinomybės ir naujos pradžios jaudulį.

Į renginių salę susirinkusius būsimuosius gimnazistus pasveikino gimnazijos direktorė Giedrė Romaškienė. Ji priminė, kad tapti Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniu – ne tik naujo gyvenimo etapo pradžia, bet ir įsipareigojimas bendruomenei, kurios dalimi nuo šiol pirmokai bus. Direktorė ragino nebandyti atkartoti kitų gimnazistų, o per ketverius gimnazijos metus ieškoti savo kelio, drąsiai atskleisti individualumą, siekti gerų mokymosi rezultatų, išbandyti save konkursuose ir kitose veiklose. Kviesdama naują pradžią susieti su aiškiu siekiamu rezultatu, G. Romaškienė pirmokams linkėjo per ketverius metus užaugti tokiais žmonėmis, kokiais jie patys siekia būti.

Naujokus sveikino ir gimnazijos mokinių tarybos komanda bei jos pirmininkas Orestas Nastulevičius. Mokinių tarybos nariai pirmokams pristatė gimnazijos mokinių savivaldą ir jos veiklą, pasakojo apie organizuojamus renginius bei iniciatyvas – Mokytojų dieną, Pirmokų krikštynas, Pyragų dieną, „Vanagyną“, Kalėdinį paštą, Savaitę be plastiko, Šv. Valentino dieną, „Prom’26“ ir kitas veiklas. Tačiau labiausiai naujuosius gimnazijos bendruomenės narius skatino  nelikti stebėtojais: gimnazijoje galima ne tik mokytis, bet ir rasti bendraminčių, atstovauti mokinių interesams, siūlyti idėjas, organizuoti renginius, mokytis naujų dalykų ir patiems kurti gimnazijos istoriją.

Po pristatymo mokinių tarybos nariai ir mokytojai Ieva Ūselytė, Snieguolė Valentukonienė, Lina Gailienė, Svajūnas Žvinakis ir Asta Šulcienė pirmokus pakvietė į įvairias gimnazijos vidaus ir lauko erdves pažaisti pirmųjų socializacijos žaidimų. Socializacijos veiklos skatino pirmokus kuo daugiau bendrauti ir žaismingai pažinti vieniems kitus. Reaguodami į linksmus, šmaikščius, su paauglių kasdienybe susijusius teiginius, kalbindami bendraamžius, grupelėse ieškodami bendrų pomėgių, patirčių ar savybių, mokiniai netruko pastebėti, kiek daug juos sieja. Paaiškėjo, kad sutampa pomėgiai, patinka panašios veiklos, o vienos grupelės narius vienijo net vasaros darbo patirtis. Paprastos užduotys padėjo užmegzti pirmuosius pokalbius, daugiau sužinoti apie būsimus bendraklasius, atrasti netikėtų panašumų, o kartu – geriau pažinti ir save.

Pirmąsias pažintis mokiniai tęsė bendraudami su savo  klasių auklėtojais Tomu Balynu, Asta Grimalauskiene, Irma Kalinauskiene, Ieva Kizelyte, Irena Motūziene, Sigita Uloniene ir Jūrate Nenartavičiene. Klasėse dar nebuvo skubama kalbėti apie pažymius, taisykles ar būsimus atsiskaitymus – neformalus bendravimas leido mokiniams daugiau sužinoti vieniems apie kitus, o auklėtojams – iš arčiau pažinti savo būsimus auklėtinius. Jau pirmojo susitikimo metu buvo galima pastebėti, kurie drąsiai imasi iniciatyvos ir yra linkę lyderiauti, kurie geba telkti kitus ir bendradarbiauti, o kuriems dar reikia laiko apsiprasti ir drąsos atsiverti.

Geriau pažinti vieni kitus pirmokai galėjo ir atlikdami mokytojų Linos Gailienės, Vidmanto Jankausko, Svajūno Žvinakio, Janinos Zelenienės, Ievos Ūselytės, Rasos Ručienės ir Snieguolės Valentukonienės parengtas komandines užduotis – „Parašiutą“, „Voratinklį“, „Draugo portretą“, „Perversmą“, „Auklėtojo portretą“, „Dėžes“ ir „Bokštą“. Bendradarbiaujant reikėjo nupiešti draugo ar auklėtojo portretą,  pastatyti bokštą, suregzti ir vėl išpinti „voratinklį“, veikiant strategiškai ir greitai sudėlioti dėžes, visai komandai, stovinčiai ant užkloto, reikėjo sugalvoti, kaip apversti užklotą į kitą pusę, o laikant „Parašiutą“ – darniai valdyti audeklą ir neleisti jame riedančiam kamuoliui iškristi. Taigi vien fizinio vikrumo nepakako: reikėjo mąstyti, numatyti veiksmų seką, pasikliauti intuicija, tartis, išgirsti kitą ir prireikus keisti strategiją. Čia pat ryškėjo ir skirtingi vaidmenys – vieni pirmieji siūlė sprendimus ir ėmėsi lyderystės, kiti gebėjo telkti komandą ar pastebėti tai, ką ši buvo pražiūrėjusi. Skirtingos užduotys leido atsiskleisti skirtingiems gebėjimams, tačiau rezultatas priklausė nuo to paties – gebėjimo veikti drauge.

Po visų veiklų į renginių salę sugrįžusius pirmokus mokinių tarybos nariai pakvietė į refleksiją – ne tik prisiminti, ką veikė, bet ir įsivertinti, kas per tas kelias valandas pasikeitė. Vieni plojo išgirdę teiginį „susiradau naujų draugų“, kiti – „jau žinau, kur yra mano klasė“, „jau žinau, kur yra valgykla“, „šiandien sužinojau kažką, ko vakar nežinojau“ ar „jau dabar laukiu, kas bus šiais mokslo metais“. Refleksiją vedę mokinių tarybos nariai kalbino pirmokus, teiravosi, kokia veikla įsiminė labiausiai, kas gimnazijoje nustebino, koks pirmasis įspūdis apie klasę, ko labiausiai nekantraujama, ar pavyko susirasti naujų draugų ir ar šis susitikimas padėjo geriau pažinti mokyklą, bendraklasius bei auklėtojus.

Atsakymai buvo skirtingi – kaip ir patys būsimieji gimnazistai. Vieniems svarbiausia buvo susirasti naujų draugų, kitiems – geriau pažinti klasę, tretiems labiausiai įsiminė komandinės užduotys. Tačiau į gimnaziją jie atėjo dar tik numanydami, su kuo nuo rugsėjo mokysis vienoje klasėje, ką sutiks koridoriuose ir kokia bus jų naujoji mokykla, o po kelių žaismingų valandų jau galėjo pripažinti, kad sužinojo nemažai vardų, atrado netikėtų panašumų, kartu juokėsi, tarėsi, ieškojo sprendimų ir patyrė pirmąją  bendro veikimo sėkmę.

 Susipažinimo-adaptacijos dienos prasmę geriausiai atskleidžia ne atliktų užduočių skaičius. Svarbiau, kad pirmokai iš gimnazijos išėjo jau pažindami bent keletą naujų žmonių ir patyrę, jog naujoje aplinkoje nereikia iš karto visko žinoti, mokėti ar įveikti vienam. Rugsėjo 1-ąją kiekvienas sugrįš su savais gebėjimais, lūkesčiais, svajonėmis ir tikslais, bet jau ne į visai svetimą erdvę ir ne tarp visai svetimų žmonių. Juk galybė neatsiranda iš vienodumo – ji auga tada, kai skirtingi žmonės atranda vieni kitus, išmoksta tartis ir ima veikti drauge.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja