„Pasirengę prasmingai veikti“: nuo tikslo iki veiksmo

Mokslo metų pradžia turi savitą ritmą. Rugsėjį į gimnaziją mokiniai sugrįžta dar kupini vasaros įspūdžių, tačiau netrukus jiems tenka pratintis prie tvarkaraščio, kasdienio darbo ir atsakomybės. Vieni sugrįžta į gerai pažįstamas klases ir vėl susitinka su bendraklasiais, kiti dar tik jaukinasi gimnazijos erdves ir mezga naujas pažintis. Tačiau mokslo metų pradžioje pravartu stabtelėti, apgalvoti savo tikslus ir nusiteikti darbui. Tam ir skirta rugsėjo 2 d. vykusi tradicinė nepamokinės veiklos diena „Pasirengę prasmingai veikti“. Susitikimai, pokalbiai, diskusijos ir praktinės užduotys skatino ne tik pasirengti mokytis, bet ir pamąstyti, ką apskritai reiškia prasmingai veikti: pažinti save, gebėti bendradarbiauti, pasirinkti tikslą ir turėti valios jo siekti.

Apie tikslus ir pasirinkimus pirmiausia kalbėjosi tie, kuriems šie mokslo metai gimnazijoje paskutiniai. Susitikusi su abiturientais gimnazijos direktorė Giedrė Romaškienė pokalbį pradėjo nuo, regis, paprastų kasdienybės dalykų – bendravimo kultūros, pagarbos kitam, atsakomybės už savo elgesį. Tam progą suteikė ir gimnazijos bendruomenei aktualus automobilių statymo klausimas: juk net ir tokioje kasdienėje situacijoje atsiskleidžia gebėjimas paisyti ne vien savo patogumo, bet ir kitų žmonių. Direktorė kvietė abiturientus svajoti ne apie gerą automobilį, o apie gerą specialybę ir kartu svarstė, ko reikia, kad svajonės taptų pasiekiamais tikslais.

Svarbiausius naujų mokslo metų orientyrus direktorė, administracija ir pagalbos mokiniui specialistės aptarė ir su kitų klasių gimnazistais. Direktorės pavaduotojos ugdymui Viltautė Jasiūnienė ir Vaida Sakalauskienė, karjeros specialistė Jūratė Kalendauskienė, psichologė Aistė Glinskienė, socialinė pedagogė Gintarė Savukynaitė kalbėjo apie tai, kas skirtingais mokymosi etapais aktualiausia: ugdymo proceso organizavimą, lankomumą ir punktualumą, atsakomybę už mokymąsi, saugų ir pagarbų elgesį, žalingų įpročių prevenciją, gebėjimą laiku ieškoti pagalbos, pažinti save ir apgalvotai rinktis tolesnį kelią. Pirmokams svarbu buvo išgirsti ir labai praktiškus atsakymus: kaip veikia gimnazijos gyvenimo tvarka, kur kreiptis kilus sunkumų, kokie susitarimai padeda didelei bendruomenei jaustis saugiai.

Pasirengimas naujiems mokslo metams tęsėsi ir klasėse. Su klasių vadovais gimnazistai kalbėjosi apie lūkesčius ir tikslus, bendravimą, klasės susitarimus, mokymosi organizavimą, atsakomybę už save ir kitus. Žaismingos užduotys leido geriau pažinti bendraklasius, pastebėti jų gebėjimus, pomėgius ir svajones. Gimnazistai taip pat peržiūrėjo praėjusių mokslo metų metraštį – gausių bendruomenės renginių, švenčių, išvykų ir kitų veiklų liudininką – ir susipažino su neformaliojo švietimo galimybėmis. Pirmokams, „Susipažinimo-adaptacijos dieną“ jau spėjusiems šiek tiek „prisijaukinti“ naują mokyklą ir vieniems kitus, ši diena tapo kitu pažinties etapu – klasės vadovų vedini susipažino su gimnazijos erdvėmis.

Tada gimnazija virto savotiška pažinimo laboratorija: gimnazistams skirtas veiklas jungė savarankiškumo, iniciatyvumo, bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų idėja. Mokytoja Edita Gumauskienė mokinius kvietė mokytis ne daugiau, o tikslingiau ir išmaniau. Kaip perskaityti užduotį, kad nepraslystų svarbiausias žodis? Ką gali sufleruoti skiriamų taškų skaičius? Kaip suplanuoti atsakymą ir išvengti klaidų? Biologijos pavyzdžiai čia virto universaliomis mokymosi strategijomis, pritaikomomis ir kitiems dalykams. Mokiniai darė išvadas, kad bendradarbiaudami, dalydamiesi patirtimi ir padėdami vieni kitiems tikslą gali pasiekti greičiau.

Kartais tą pačią tiesą geriausiai įrodo ne žodžiai. Mokytojos Linos Gailienės mokiniai dirbdami komandose varžėsi, kas greičiau supainios ir vėl išpins virves. Šis interaktyvus užsiėmimas padėjo suprasti: reikia strategijos, lyderystės, loginio mąstymo, laiko planavimo, gebėjimo suvaldyti triukšmą, išgirsti kitą ir priimti ne tik savo pasiūlytą sprendimą. Strateginį mąstymą ir komandinį darbą demonstravo ir mokytojo Mariaus Narkūno mokiniai: jie statė bokštus iš vienkartinių puodelių, neliesdami rankomis rašiklio turėjo užrašyti „Mes – komanda“. Pastaroji užduotis aiškiai priminė: parašyti žodį „komanda“ lengviau, kai iš tiesų gebama veikti išvien.

Kitos veiklos skatino įprastus dalykus pamatyti kitaip, pasitelkti vaizduotę ir kūrybiškai reikšti mintis. Mokytojo Vidmanto Jankausko mokiniai piešė draugą tokį, kokį mato šiandien, ir tokį, kokį įsivaizduoja po trisdešimties metų. Mokiniai pasitelkė pastabumą, kūrybiškumą ir vaizduotę, taip pat pamąstė, kiek žmoguje lieka to paties ir kiek jį pakeičia pasirinkimai, patirtys, gyvenimas. Mokytojos Santos Marcinkevičiūtės užsiėmimuose kasdienybės nuotrupos – sapnas, paskutinė žinutė, gatvėje pastebėta keistenybė, socialiniuose tinkluose pamatytas vaizdas – sugulė į slemo tekstus. Per trumpą laiką mokiniams teko asociatyviai mąstyti, jungti, regis, nesusijusius dalykus ir atrasti, kad kūrybai nebūtinai reikia laukti ypatingo įkvėpimo – kartais užtenka atidžiau pasižiūrėti į savo kasdienybę.

Mokytojos Andrijos Petkevičiūtės mokiniai žiūrėjo Logan George’o ir Celine Held trumpametražį filmą „Caroline“. Filmas skatino pamąstyti apie pasirinkimus, atsakomybės ribas, sprendimų pasekmes. Mokytojos Laimutės Gečaitės organizuotose veiklose pokalbiai krypo į patį mokymąsi: kas padeda mokytis, kokią reikšmę turi klasės mikroklimatas, bendravimas, savijauta, gebėjimas reflektuoti savo patirtį. Juk mokymosi sėkmei svarbios ne tik asmeninės pastangos, bet ir aplinka bei žmonės, su kuriais kasdien bendraujame.

Ne mažiau svarbi sėkmingo veikimo sąlyga yra mokėti sustoti. Mokytojai Svajūnas Žvinakis ir Jonas Baltrušaitis su mokiniais kalbėjosi apie miego ir poilsio reikšmę, jų įtaką dėmesiui, atminčiai, savijautai ir darbingumui. Taigi poilsis čia buvo aptariamas ne kaip nieko neveikimas, o kaip būtina prasmingos veiklos dalis. Mokytojai taip pat pristatė Lietuvos mokyklų žaidynes, suteikiančias galimybę išbandyti įvairias sporto šakas, varžytis, veikti komandoje ir atstovauti savo mokyklai.

Taigi per vieną rugsėjo pusdienį žodis „pasirengę“ įgijo ne vieną prasmę. Vieniems reikėjo geriau pažinti gimnaziją, kitiems – mokytis atidžiau perskaityti užduotį, išgirsti bendraklasį, susitarti, kūrybiškai mąstyti ar įvertinti savo pasirinkimus. Vieni narpliojo virves, kiti – mintis: svarstė apie sprendimus, nuo kurių priklausys tolesnis pasirinkimų kelias. Juk prasmingai veikti – tai ne tik turėti tikslą, bet ir žinoti, ką galima padaryti, kad jį pasiektum: mokytis, bendradarbiauti, nebijoti klysti ir bandyti iš naujo.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja