Mokėsi, išbandė, įveikė: pirmokų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Šiandienos pasaulyje, kai vis dažniau tenka susidurti su įvairiomis grėsmėmis ir netikėtomis situacijomis, saugiau jaučiasi tas, kuris žino, kaip elgtis, geba tinkamai reaguoti ir prireikus gali padėti ne tik sau, bet ir kitam. Todėl svarbios ne vien teorinės žinios – daugiau pasitikėjimo suteikia ir praktiškai įgyti gebėjimai, padedantys tinkamai elgtis sudėtingoje situacijoje. Būtent tokių žinių ir praktinių įgūdžių suteikia Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai.
Šie visiems Lietuvos devintų klasių mokiniams privalomi kursai vykdomi jau ne pirmus metus. Rugsėjo 14–16 dienomis juose dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos I a, I b, I c ir I d klasių mokiniai, o rugsėjo 21–23 dienomis – I e, I f ir I g klasių mokiniai. Trijų dienų kursų programą sudaro pilietiškumo, išgyvenimo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bendrosios saugos, pirmosios medicinos pagalbos, pasiruošimo žygiui ir jo vykdymo temos. Teorines paskaitas vedė ir praktiniams užsiėmimams vadovavo Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytoja Ieva Ūselytė ir Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai.
Kursuose įgytas teorines žinias mokiniai tikrino praktiškai. Pilietiškumo paskaitoje kalbėta apie piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, kituose užsiėmimuose – apie elgesį ekstremaliose situacijose, higieną lauko sąlygomis ir pasiruošimą žygiui. Mokiniai mokėsi orientuotis pagal žemėlapį ir vietovėje, rišti įvairios paskirties mazgus, susipažino su laužavietėms keliamais saugumo reikalavimais ir bandė įkurti ugnį skeltuvu. Po kursų apmąstydami trijų dienų patirtį jie įvardijo, kas labiausiai įsiminė, ką naujo išmoko, kas buvo sunkiausia ir kokios žinios, jų manymu, galėtų praversti ateityje. Viena dažniausiai prisimintų veiklų – ugnies įkūrimas. Iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga užduotis pareikalavo nemažai kantrybės. Pirmokė Barbora prisiminė, kad iš pradžių beveik niekam nepavyko įkurti ugnies, tačiau po keleto bandymų mokiniai užduotį įveikė. Akvilei ši užduotis taip pat buvo viena sunkiausių, bet ją drąsino ir padėjo klasės draugai.
Didelis dėmesys buvo skirtas elgesiui ekstremaliose situacijose ir pirmajai medicinos pagalbai. Mokiniai mokėsi įvertinti situaciją, suteikti pagalbą nukentėjusiam žmogui, stabdyti kraujavimą, uždėti turniketą, atlikti gaivinimą. Reflektuodami kursų patirtį ne vienas būtent šiuos gebėjimus įvardijo kaip svarbiausius. Lukrecija teigė, kad įgytos žinios galėtų praversti kritinėje situacijoje, jei šalia nebūtų galinčio padėti žmogaus. Dominykas pirmosios pagalbos žinias taip pat pavadino vienomis naudingiausių, nes jų gali prireikti bet kada, o Danielė džiaugėsi po kursų labiau pasitikinti savimi ir geriau žinanti, kaip elgtis ištikus nelaimei.
Nemažai mokinių dėmesio sulaukė šaudybos ir ginkluotės užsiėmimai. Išklausę saugaus elgesio taisykles, mokiniai mokėsi patikrinti, ar pneumatinis šautuvas yra saugus, taisyklingai jį laikyti, taikytis, pasirinkti tinkamą šaudymo padėtį ir taikliai šaudyti. Daugeliui tai buvo visiškai nauja patirtis. Augustei šaudymas ir ugnies įkūrimas tapo įsimintiniausiomis kursų veiklomis, o Aurika džiaugėsi, kad pirmą kartą išbandytas šaudymas jai sekėsi gerai.
Ne viskas pavyko taip lengvai. Mokiniai dalijosi įspūdžiais, kad bene daugiausiai kantrybės pareikalavusi užduotis buvo mazgų rišimas. Reikėjo ne tik suprasti skirtingų mazgų paskirtį, bet ir išmokti juos taisyklingai surišti. Austėja prisiminė, kad iš pradžių buvo sunku, tačiau paskutinę kursų dieną jau sekėsi geriau. Majus pasakojo išmokęs naujų mazgų, tačiau pripažino, kad įsiminti, kaip juos surišti, nebuvo paprasta. Liepa, nors šią veiklą taip pat laikė viena sudėtingiausių, džiaugėsi išmokusi juos rišti.
Trečiąją kursų dieną mokinių laukė žygis, kuriame prireikė ankstesnėmis dienomis įgytų žinių ir gebėjimų. Žygyje jie atliko įvairias praktines bei komandines užduotis: įveikė kliūčių ruožą, ragavo sausą davinį, mokėsi statyti palapinę ar palapinsiaustę ir naudotis išgyvenimui skirtomis priemonėmis. Čia reikėjo ne tik prisiminti, ko buvo išmokę, bet ir tartis, pasiskirstyti užduotimis, padėti vienas kitam.
Būtent žygį ir komandinį darbą mokiniai minėjo ypač dažnai. Lukrecijai trečioji diena patiko labiausiai – įsiminė žygis ir komandinis kliūčių ruožas. Majus taip pat išskyrė kliūčių ruožą ir džiaugėsi savo komandos rezultatu. Dovydas labiausiai vertino tai, kad atliekant užduotis reikėjo bendradarbiauti, o įgytas žinias siejo su gebėjimu tinkamai elgtis ekstremalioje situacijoje. Thea pasakojo, kad sunkiausia buvo per nustatytą laiką įveikti kliūčių ruožą, tačiau bendradarbiaudama komanda užduotį atliko. Ernestui labiausiai įsiminė trečioji diena miške: kartu su klasės draugais jis įveikė kliūčių ruožą, kūrė ugnį, atliko komandines užduotis.
Kai kurios patirtys mokinius nustebino. Saulė prisipažino maniusi, kad sausas davinys bus neskanus, tačiau paragavusi nuomonę pakeitė. Ji taip pat džiaugėsi išmokusi įkurti ugnį – iki kursų to padaryti nemokėjo. Liepa prisiminė, kaip ragavo sausą davinį, statė palapinsiaustę, dirbo grupėje, mokėsi orientuotis pagal žemėlapį ir koordinates. Vieni mokiniai pirmą kartą šaudė pneumatiniu šautuvu, kiti mokėsi įkurti ugnį be degtukų, rišti naujus mazgus ar suteikti pirmąją pagalbą. Taigi per tris dienas kiekvienas galėjo ne tik sužinoti ką nors naujo, bet ir pats išbandyti tai, apie ką anksčiau galbūt buvo tik girdėjęs.
Baigiantis kursams mokinius pasveikino Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorė Giedrė Romaškienė ir įteikė jiems kursų baigimo pažymėjimus. Jie tapo liudijimu, kad įveiktos trys intensyvios, kupinos naujų patirčių, o kartais ir varginančių išbandymų dienos. Per jas teko ne vien klausytis ir stebėti – reikėjo patiems veikti, nepasiduoti, kai nepavykdavo iš pirmo karto, tartis su kitais, prašyti pagalbos ir ją suteikti. Per praktinius užsiėmimus teorinės žinios tapo tikrais gebėjimais ir asmenine patirtimi.
Ne visus gyvenimo netikėtumus galima numatyti, tačiau galima jiems pasirengti. Žinios, praktiniai gebėjimai ir pasitikėjimas savo jėgomis padeda sudėtingomis aplinkybėmis išlikti ramiam, priimti tinkamus sprendimus ir veikti.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja