Mūsų gimnazistai ,,Gyvybės ir mirties kelyje“
Sausio 10 dieną, šeštadienį, jau penktą kartą mūsų gimnazijos bėgikai vyko į tradicinį XXIV tarptautinį bėgimą ,,Gyvybės ir mirties keliu“. Pagerbdami kovotojų už laisvę atminimą, prieš startą padėjome gėlių ant žuvusiųjų gynėjų kapų. Nuaidėjus raketų salvei, kartu su tūkstantine žmonių minia į gyvą pagarbos upę nuo Antakalnio kapinių iki Laisvės aukuru tapusio Vilniaus televizijos bokšto įsiliejo mūsų mokiniai ir kūno kultūros vyresnioji mokytoja Danutė Bučinskienė. Šiame bėgime nesiekiama pirmauti, nerungtyniaujama dėl vietų, rezultatų. Visi, įveikę devynių kilometrų nuotolį, buvo apdovanoti medaliais, pavaišinti bandelėmis, karšta arbata.
Bėgikai pasidalino patirtais įspūdžiais
Abiturientas Karolis Buslavičius, trečią kartą bėgęs ir greičiausiai iš gimnazistų pasiekęs finišo tiesiąją, teigė: ,, Domiuosi Lietuvos istorija ir jaučiu pareigą pagerbti žuvusiuosius už laisvę. Sausio 13-oji ypatinga diena, manau, šią datą prisiminti turėtų kiekvienas lietuvis. Visada laukiu šio bėgimo, patinka renginio organizacija, vyraujanti patriotinė nuotaika. Man svarbu išbandyti, kaip greičiausiai galiu įveikti devynių kilometrų nuotolį. Tai tarsi rimta treniruotė ir ištvermės patikrinimas. Neišgąsdina net ir nepalanki sinoptikų informacija. Beje, pastebiu kasmet vis gausėjantį bėgikų skaičių.“
Rokas Kasiukevičius, antrą kartą bėgime dalyvaujantis III klasės mokinys, prisipažino: ,,Patinka dalyvauti šiame tradiciniame gausiame bėgime. Pirmą kartą bėgti buvo lengviau, tačiau neišsigandau ir bėgsiu kiek tik leis galimybės. Žaviuosi, kad kartu bėga ir daug pagyvenusių žmonių. Kaip ir daugeliui, taip ir man – tai žmogiškojo orumo, patriotizmo, vienybės įrodymas.“
Seserys Rasa ir Rūta Venčiūtės: ,,Pagarbos bėgimas mums tapo ir tradicija, ir pareiga. Nebėgti jau negalime. Suprantama, nelengva, bet smagu visiems kartu įveikti nuotolį ir pasiekti televizijos bokštą – vietą, kurioje žuvo kovojantys už laisvę. Prisiminus kovotojus, nuovargis greitai išnyksta. Ypatingai sužavėjo bėgimo dalyvių draugiškumas: parkritusiam pagyvenusio amžiaus žmogui buvo reikalinga pagalba – niekas neprabėgo pro šalį, nepaliko vieno, laukė iki atskubėjo medicinos darbuotojai. Gera, kai nereikia varžytis dėl rezultatų, kai vyrauja draugystė, pagalba, dėmesys.“
Irma Dapkūnaitė, jauniausia I klasės gimnazijos bėgikė: „Dalyvavau bėgime pirmą kartą, nelengvas bėgimas. Sunkiausia buvo iš pradžių. Reikia daug jėgų, tačiau stiprybės teikia tai, kad su tavimi daugybė žmonių. Saugu, nes žinai, jog visada sulauksi pagalbos. Šis bėgimas – tai susitelkimas, bendro tikslo siekis. Būtinai bėgsiu ir kitus metus.“
IV klasės mokinė Dovilė Makselytė: „Mano noras bėgti anksčiau neišsipildė dėl ligos. Ypatingas pojūtis, tarsi žemė dreba, kai šalia koja į koją bėga kariai, kada girdisi lietuviškos dainos, skanduotės. Vis dairiausi ieškodama pažįstamų iš kitų Alytaus mokyklų, deja, jų neteko pamatyti.“
II klasės mokinė Augustina Agurkytė: „Antrą kartą įveikiau devynių kilometrų nuotolį, žinoma, nelengva, bet įdomu , prasminga, patriotiška ir širdyje labai gera.“
Mokytoja Danutė Bučinskienė: ,,Man šis bėgimas – tai tautos susitelkimo ženklas. Žavėjausi kelių šeimos kartų bėgimu: senelis, vaikai ir dar stumiasi vežimėlį su mažyliu. Užkrečiantis pavyzdys visiems! Bėgau penktą kartą, kasmet vis sunkiau įveikti nuotolį į kalną, tačiau daug stiprybės teikia vyraujanti nuotaika, noras pasiekti užsibrėžtą tikslą. Plevėsuojančios vėliavos, dainos, ritmingas karių bėgimas – toks stiprus įspūdis, kurį gali pajusti tik bėgantys.“
Kartu su tūkstančiais Lietuvos ir iš kitų šalių atvykusiais žmonėmis pagerbti žuvusieji 1991 metų sausio 13-ąją. Pirmą kartą dalyvauti šiame pagarbos bėgime mūsų gimnazistus padrąsino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, su kuriais pasirašyta draugystės, bendravimo bei bendradarbiavimo sutartis pagal projektą ,,Dviejų generolų pavyzdžiu ugdome jaunąją kartą“. Pradėjus dalyvauti tradiciniame pagarbos bėgime, pasitraukti jau sunku, – kažkoks žodžiais nenusakomas noras bėgti ir tai jaučia tie, kurie bent kartą susitelkę pasiekė užsibrėžtą tikslą ir įveikė ,,Gyvybės ir mirties kelią“.
Rita Ališauskienė
