Lietuvos istorijos pamoka Kasčiūnuose
Paskutinę rugsėjo dieną 30 gimnazistų ir jų mokytojos suskubo pasidžiaugti šiltomis rudens dienomis ir apsilankyti gražiuose Dzūkijos miškuose. Tiesa, ne miško gėrybių ten važiavome, nors grybų iš tiesų netrūko. Nuvykome į Kasčiūnų kaimą Varėnos rajone, kur Jakavonių sodyboje yra atstatytas bunkeris, pokario partizanų kovų laikais buvęs žiemine Adolfo Ramanausko- Vanago vadaviete. Čia mus pasitiko šviesios atminties partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukterys, kurios šventai laikosi pažado savo tėvui ir puoselėja sodybą, saugančią Lietuvos partizanų atminimą.
Mokiniai noriai leidosi į atstatytą partizanų žeminę, nors prisipažino, kad pajusti, kaip ten gyveno kovotojai už Lietuvos laisvę, nėra lengva. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos praleidžia į bunkerį ir dienos šviesą, ir net šilumą. Viena iš Juozo Jakavonio-Tigro dukterų, Lietuvos Respublikos Seimo narė Angelė Jakavonytė papasakojo apie neseniai įkurto muziejaus eksponatus, mokiniams į akis labiausiai krito Lietuvos partizano pažymėjimas, įrodantis, kad kovotojai kūrė organizuotos kariuomenės įspūdį.
Ši išvyka buvo integruoto lietuvių kalbos-istorijos projekto „Žygis Vanago keliu“ dalis. Adolfo Ramanausko-Vanago laisvės kovų kelio atkarpa prie Merkinės yra 28 kilometrų ilgio žiedinis pėsčiųjų maršrutas, paženklintas betoniniais žymekliais. Be bunkerio Kasčiūnuose, aplankėme dar dvi šio kelio vietas: Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo šeimos slapstymosi vietą Bingelių kaime ir Adolfo Ramanausko-Vanago bei jo bendražygių fotosesijos vieta 1947 metų rudenį. Būtent čia ir gimė garsioji partizanų vado nuotrauka su paukščiu ant peties.
Grįždami į Alytų svarstėme, kad reikia suorganizuoti Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių ir mokytojų žygį, visiems kartu nueiti bent pusę maršruto. Galbūt tai pavyks padaryti 2028 metais, kai žymėsime 110-ąsias Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metines.
Aldona Butrimanskienė ir Eglė Barysienė, lietuvių kalbos mokytojos metodininkės
