Bendrystės, kūrybiškumo ir drąsos diena Vanagyne

Žmogui reik atgaivos: net ir menki darbai
Virsta tuoj dideliais, jei pailsėt gali.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Žmogaus gyvenimo vertę kuria ne vien dideli siekiai ir jų įgyvendinimas. Kartais ne mažiau svarbu sustoti, atsigręžti į nueitą kelią, pasidžiaugti tuo, ką pavyko nuveikti drauge, ir atrasti jėgų naujiems darbams. Dar XVII amžiuje poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus priminė, kad net ir prasmingiausia veikla reikalauja atgaivos. Mintis, kad poilsis nėra darbų priešingybė, o būtina jų tąsa, leidžianti atgauti jėgas ir su nauju ryžtu siekti to, kas svarbu, ypač artima gimnazijos bendruomenei, kuri kasdieniu darbu, ieškojimais ir atradimais pamažu augina žmogų. Spalio 30-ą, mokinių rudens atostogų išvakarėse, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė įprastą pamokų ritmą iškeitė į kitokias patirtis. Mokyklos diena ir pirmokų krikštynos tapo proga ne tik atsikvėpti po intensyvių mokslo metų pradžios savaičių, bet ir iš naujo pajusti, kiek daug gali bendrystė, kūrybiškumas ir drąsa.

Vaizdo sveikinimu į gimnazijos bendruomenę kreipėsi direktorė Giedrė Romaškienė. Ypatingą dėmesį ji skyrė pirmokams, per du mėnesius įveikusiems nelengvą pažinties su nauja mokykla etapą: reikėjo priprasti prie mokytojų lūkesčių, atlikti diagnostinius testus, susirasti draugų, atrasti savo vietą bendruomenėje. Pasidžiaugusi jų nueitu keliu, direktorė ragino gimnazistus kelti sau aukštus tikslus, domėtis tuo, kas iš tiesų įkvepia, ieškoti galimybių ir nebijoti kreiptis į mokytojus pagalbos. „Siekite, svajokite drąsiai“, – visiems gimnazistams linkėjo ji, primindama, kad Adolfo Ramanausko-Vanago vardas įpareigoja būti ištikimiems savo ir gimnazijos bendruomenės vertybėms. Atostogų motyvas direktorės sveikinime nuskambėjo kaip priminimas, kad net ir siekiant aukštų tikslų svarbu mokėti sustoti, pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, ir leisti sau atgauti jėgas.

Gimnazistus sveikino ir Mokinių taryba. Jos pirmininkė Grėtė Gaulytė su aktyviausių Mokinių tarybos narių komanda linkėjo, kad gimnazija kiekvienam taptų vieta, į kurią visada norėtųsi sugrįžti, kad mokyklinius metus lydėtų draugystė, juokas, įsimintini renginiai ir drąsa būti savimi. Ypač prasmingai nuskambėjo palinkėjimas kurti prisiminimus, kurie net po daugelio metų keltų nostalgišką šypseną, ir priminimas: „Būtent jūs kuriate mūsų gimnazijos dabartį ir ateitį.“ Šiuose žodžiuose – ir atsakomybė, ir pasitikėjimas jaunais žmonėmis, kuriems mokykla yra ne vien vieta mokytis, bet ir erdvė augti, klysti, atrasti bendraminčių bei palikti savąjį pėdsaką jos istorijoje.

Daugiausia naujų išbandymų tądien laukė pirmųjų klasių gimnazistų. Septynios klasės leidosi į simbolinį „Bendrystės, kūrybiškumo ir drąsos skrydį per Vanagyną“ – kelionę po septynias skirtingas veiklų stoteles, kuriose reikėjo ne tiek pademonstruoti jau turimas žinias, kiek išmokti pasitikėti vieniems kitais. Muzikos mokytojos Juretos Šametienės stotelėje „Pagauk ritmą – išskleisk sparnus“ gimė klasių himnai, kuriuose mokyklos kasdienybė virto dainomis, o netikėtai tekę pasirodymo žanrai – nuo operos iki repo ar „Eurovizijos“ finalo – kvietė atsisakyti scenos baimės. Biologijos mokytojos Editos Gumauskienės „Vanago lizde“ komandos varžėsi atsakinėdamos į gamtos ir žmogaus pažinimo klausimus, o žaidimo pabaigoje prisiminė vanago simbolį ir gimnazijos vardą. Ekonomikos mokytojos Jolitos Noruvienės „Milijonieriuje“ svarbiausia buvo atskirti faktus nuo klaidinančių teiginių, pasverti riziką ir drauge priimti sprendimą. Fizinio ugdymo mokytojo Jono Baltrušaičio „Smegenų mankštoje“ iš trijų kėdžių ir trijų skersinių reikėjo sukonstruoti statinį, kurio viduryje laikytųsi kamuolys. Ši užduotis pareikalavo erdvinio mąstymo ir išradingumo.

Kitose stotelėse kūrybinės užduotys taip pat skatino mokinių išradingumą ir gebėjimą išgirsti kitą. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Santos Marcinkevičiūtės „Vanagyno žiniose“ iš knygų „pabėgę“ literatūros veikėjai pateko į šiuolaikinės mokyklos aktualijų sūkurį: Eglė žalčių karalienė susidūrė su Tamo dienyno paslaptimis, Jūratė ir Kastytis varžėsi su Perkūnu Mokinių tarybos rinkimuose, o ir kiti pasakų personažai tapo netikėtų televizijos reportažų herojais. Karjeros specialistės Jūratės Kalendauskienės „Skrydyje bendrystėje“ gimnazistai, pasiskirstę įmonės vadovybės ir skirtingų padalinių vaidmenimis, kūrė jaunimui skirtą karjeros renginį. Čia paaiškėjo, kad net geriausia idėja lieka tik sumanymu, jeigu nėra gebėjimo tartis ir prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą. Fizikos mokytojos Linos Gailienės „Einšteino inžinerijoje“ iš paprastų puodelių, virvelių ir gumelių gimė neįprastos konstrukcijos, o jų kūrėjams teko suderinti rankų miklumą, fizikos dėsnių išmanymą ir komandos veiksmus. Septynios skirtingos užduotys priminė svarbią tiesą: kiekvieno gebėjimai svarbūs, tačiau drauge galima pasiekti daugiau.

Aktyvią pirmokų dieną vainikavo krikštynos. Mokinių tarybos pirmininkės Grėtės Gaulytės vedamoje ceremonijoje visos klasės pristatė pačių sukurtus vaizdo įrašus, supintus iš mokyklinio humoro, saviironijos ir netikėtų sumanymų. Vieni ketverius būsimus gimnazijos metus šmaikščiai palygino su ketverių metų įkalinimu, parodydami, už kokius tariamus nusižengimus buvo „nuteisti“, kiti prisistatė tarsi savitose grupelėse veikiantys bendraminčiai: „Du etatiniai komentatoriai“, „Gatvių siaubėjos“, „Kolektyvinis smegenų centras“ ir pan. Mokymosi iššūkiai buvo paremti pasakos apie septynis ožiukus motyvais, o ir pertraukų šurmulį, nepamokinės veiklos momentus atspindėjo gaivališki vaizdo įrašų epizodai. Komisijos sprendimu klasių prisistatymų konkurso nugalėtoja tapo I e klasė. Tačiau svarbiausias šventės akcentas buvo ne varžybų rezultatas, o simbolinis priėmimas į gimnazijos bendruomenę: pirmokus pašventino krikšto vandeniu, jie iškilmingai pakartojo priesaiką, gavo simbolinius talerius ir „šventus vardus“. Taip naujieji vanagai, jau spėję patirti pirmuosius gimnazisto gyvenimo iššūkius, tapo pilnateisiais gimnazijos tradicijų tęsėjais.

Antrokams organizuotos veiklos skatino pažvelgti į save ir savo ateitį. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Titas Kuodys interaktyvioje paskaitoje „Kaip pasirinkti būsimą karjeros kelią būnant dešimtoku?“ kvietė suprasti, kad karjera neprasideda tik gavus brandos atestatą. Ji formuojasi jau dabar – renkantis, kuo domėtis, kokias galimybes išbandyti, kokių žinių siekti. Pristatydamas universiteto studijas, praktinio mokymosi svarbą, tarptautinius mainus ir studijų užsienyje galimybes, lektorius ragino nelaukti paskutinės akimirkos: lankytis aukštosiose mokyklose, dalyvauti atvirose paskaitose, pažinti skirtingas studijų kryptis.

Apie kliūtis, kurios neleidžia žengti pirmojo žingsnio, kalbėjo gyvenimo įgūdžių mokytojas Marius Narkunas paskaitoje „Drąsa veikti, atsakomybė užaugti“. Paklausti, kas dažniausiai trukdo išdrįsti, gimnazistai minėjo baimę, abejones ir kitų nuomonę. Kad kartais drąsa prasideda nuo paprasto veiksmo, mokytojas pademonstravo netikėtu eksperimentu: pasiūlė penkis eurus, kuriuos pasiimti pirmoji ryžosi mokinė Žymantė. Šis epizodas tapo įžanga į rimtesnį pokalbį apie baimę suklysti, būti įvertintam ar prisiimti atsakomybę. Mokytojas priminė, kad drąsa nėra baimės nebuvimas – jos galima mokytis: sąmoningai susiduriant su tuo, kas gąsdina, išdrįstant rizikuoti, ieškant įkvepiančių pavyzdžių, įsivaizduojant sėkmę, ugdant sąmoningumą ir mokantis iš nesėkmių. Taigi ateities galimybių pažinimas ir vidinis ryžtas jomis pasinaudoti pasirodė esantys neatsiejami dalykai.

Ne mažiau svarbu gebėti pažinti bendruomenę, kuriai priklausai. Tad antrokai buvo pakviesti į protmūšį „Vienas Vanagynas – tūkstantis minčių“. Įvairių dalykų mokytojų parengtus klausimus į žaidimo formatą sudėliojo mokytoja Agnė Ingelevičienė, o klasėse kartu su klasių vadovais vykęs protų mūšis tapo žaisminga kelione po gimnazijos praeitį ir dabartį. Mokiniai prisiminė gimnazijoje susikūrusią grupę „Velvet“, buvusių mokinių krepšinio turnyrą „Sugrįžę paukščiai“, gimnazijos istorijai svarbų Kazį Klimavičių, mokytojus, kurie patys kadaise mokėsi šioje gimnazijoje. Rimtus klausimus keitė šmaikštūs: teko net svarstyti, kaip kompiuterinės programos kodu galėtų virsti buvusio direktoriaus Virginijaus Skroblo posakis „Arkit ir melskitės“. Tokios užduotys priminė, kad mokyklos istorija išlieka ne tik oficialiose datose ar tradicijose, bet ir gyvoje žmonių atmintyje.

Dar viena prasminga patirtis suvienijo II, III ir IV klasių gimnazistus. Jie dalyvavo Alytaus miesto teatro aktorių organizuotoje Kultūros paso edukacijoje – diskusijų spektaklyje „pX | prieš kryžkelę“, paremtame Forumo teatro principu. Scenoje aktoriai vaizdavo jaunimui pažįstamas, tačiau nelengvas gyvenimiškas situacijas: sudėtingus šeimos santykius, smurtą, žalingus įpročius, suaugusiųjų ir paauglių nesusikalbėjimą. Žiūrovai čia negalėjo patogiai pasislėpti už įprasto teatro vaidmens – vien stebėti. Veikėjai buvo kviečiami į „karštąją kėdę“, mokiniai jiems uždavinėjo klausimus, mėgino suprasti skirtingus požiūrius, siūlė išeitis ir net patys stojo į aktorių vietą, bandydami pakeisti konflikto eigą. Šis neįprastas spektaklis priminė, kad gyvenimo kryžkelėse ne visuomet užtenka žinoti, kas teisinga. Kartais reikia drąsos prabilti, įsiklausyti į kitą ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimą.

Vyresniųjų klasių mokiniams ši diena suteikė progą ne tik svarstyti apie ateitį, bet ir įvertinti tai, ką jau turi. III ir IV klasių gimnazistai įsitraukė į iniciatyvą „100 priežasčių, kodėl gera būti Vanagu“. Ant popierinių drugelių jie rašė, už ką brangina savo mokyklą: draugystę, palaikančius mokytojus, bendras patirtis, galimybę augti ir būti savimi. Iš šių minčių gimė bendra gerų žodžių siena, kurioje kiekvienas nedidelis įrašas tapo didesnio pasakojimo apie priklausymą bendruomenei dalimi. Trečiokai savo jėgas išbandė ir tarpklasiniame tinklinio žaibo turnyre. Greitas žaidimo tempas pareikalavo susitelkimo, ištvermės, pasitikėjimo komandos draugais ir gebėjimo akimirksniu priimti sprendimus. Turnyro nugalėtoja tapo III b klasė. Sportinė varžybų dvasia dar kartą patvirtino, kad bendradarbiauti mokomasi ne tik klasėje – kartais geriausiai vienam kitą suprasti siekiant bendro tikslo aikštelėje.

Abiturientams rudens pabaiga jau turi kitokią prasmę: kiekvienas mėnuo artina brandos egzaminus ir atsisveikinimą su gimnazija. Todėl jiems skirtoje ISM paskaitoje „5 žingsniai 100-tuko link. Studentų patarimai, kaip sėkmingai pasiruošti brandos egzaminams“ kalbėta apie veiksmingą mokymosi planavimą, nuoseklų kartojimą, aktyvius įsiminimo būdus, ankstesnių egzaminų užduočių sprendimą ir gebėjimą susikurti mokytis palankią aplinką. Aptarti ir konkrečių dalykų egzaminų ypatumai, priminta, kad geriems rezultatams svarbus ne tik atkaklus darbas, bet ir miegas, poilsis bei gebėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Padrąsinanti paskaitos mintis – „Egzaminai – ne pasaulio pabaiga“ – leido į artėjančius išbandymus pažvelgti ramiau. O fotosesija „Paskutinis ruduo su klasiokais“ kvietė bent trumpam atidėti mintis apie egzaminus ir įamžinti tai, ko neįmanoma pakartoti: paskutinį bendrą gimnazistų rudenį, pažįstamus veidus, draugystes ir akimirkas, kurios netrukus taps prisiminimais.

Vieniems ši Mokyklos diena reiškė tikrąją gimnazisto kelio pradžią, kitiems – progą drąsiau pažvelgti į savo ateitį, o vyriausiesiems – galimybę sustoti ir įvertinti drauge išgyventus metus. Skirtingos veiklos atskleidė tą pačią tiesą: mokykla nėra vien pamokos, pažymiai ar egzaminai. Ji gyva tol, kol joje yra vietos klausimams, atradimams, juokui, bendram darbui, pasitikėjimui ir atsakomybei už kitą.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja