Vaistažolių nauda sveikatai, kūnui ir sielai
Mokiniai, dalyvaujantys projekte „A tabale citoyens!“, lankėsi Pilnų namų bendruomenės vaistažolių ūkyje (Panara, Varėnos r.), kuriame pagal senąsias vienuolynų tradicijas įrengtas parodinis vaistinių ir prieskoninių augalų herbulariumas. Projektų vadovė Rūta Jakubonienė aprodė žiemos poilsiui pasiruošusį lauką ir papasakojo, kad jame auginami raudonėliai, erškėtrožės, ežiuolės, medetkos, mėlynžiedės liucernos, iš viso per 40 rūšių vaistinių bei prieskoninių augalų. Visas ekologinis ūkis užima 7 ha plotą. Pasidairius aplinkui, matosi taisyklingų geometrinių formų sklypeliai, apjuosti žemaūgių daugiamečių astrų „tvora“. Dar 60 rūšių augalų randama Dzūkijos nacionalinio parko miškuose. Visi darbai dirbami rankomis, todėl nuo ankstyvo pavasario iki rudens, nuo aušros iki sutemos laukuose verda gyvenimas, o prie Pilnų namų bendruomenės gyventojų prisijungia nemažai savanorių. Tik pagalvokim, kiek reikia laiko ir kantrybės nuskinti kiekvieną pražydėjusį grikio žiedelį, kuriame gausu geležies, o skinama net kelis kartus per sezoną. Visų rūšių augalėliams reikia dėmesio ir meilės. Tuo pačiu metu vienų kereliai dalijami ir persodinami, kitų stiebeliai ar žiedeliai skinami, o tretieji ilsisi, jau atidavę savo naudą.
Mokinių dėmesį patraukė prie šimtamečio pastato sienos įrengtas parodomosios vertikaliosios žemdirbystės stendas, kurio privalumas tas, kad užima mažai vietos, o įvairių žolelių galima užsiauginti daug. Net užsieniečiai nustemba tokį daržą pamatę.
Sertifikuotame ekologiniame ūkyje išauginti ir surinkti augalaidžiovinami naudojant sumontuotą 140 m² dydžio saulės kolektorių, kuris pagamina reikiamą šilumą. Džiovykloje įdiegta procesų valdymo sistema nuolat stebi ir koreguoja įvairius fizinius parametrus džiovinimo eigoje, o tai garantuoja produkcijos kokybę. Kolektoriumi išdžiovintos vaistažolės išlaiko nesuardytą savo fizinę struktūrą, išsaugo natūralią spalvą, kvapą ir skonį. Džiovykloje džiovinamos uogos, vaisiai ir grybai. Tai didžiausias Lietuvoje tokios paskirties įrenginys, galintis per metus išdžiovinti net devynias tonas žolelių.
Iš ūkyje ekologiškai užaugintų ir išdžiovintų vaistinių augalų gaminamos įvairios arbatos, taip pat gaminami dviejų rūšių vaistinių augalų mišiniai: pirmieji – specifiniai, skirti sveikatai; antrieji – kūnui ir sielai. Pilnų namų bendruomenė – pirmoji lietuviškų vaisinių arbatų gamintoja. Šios arbatos pagardintos džiovintomis žemuogėmis, braškėmis, mėlynėmis, o neseniai pradėta gaminti sausoji uogienė – moliūgų ir svarainių cukatos.
Einant pro senąjį sodą, ponia Rūta pasakoja, kad jame auga seniausių lietuviškų veislių obelys. Tokios, kurių subrandintų obuolių skonį prisimena tik vyresnioji karta. Projektų vadovė užsimena, kad, botanikams padedant, tikimasi atjauninti sodą.
Na, o grįžtant autobuse tvyrojo vasaros kvapai, mokiniai rodė vienas kitam bendruomenės parduotuvėlėje įsigytas įvairias žolelių pakuotes, tyrinėjo jų sudėtį ir džiaugėsi galėsiantys nustebinti mamas gardindami patiekalus ar po sunkios dienos pasiūlę prisėsti ir pabendrauti prie dar neragautos arbatos puodelio. Juk ne veltui senovės išminčiai teigė, kad arbata atgaivina kūną, minkština širdį, budina mintis.
Vida Balevičienė, geografijos mokytoja metodininkė
