Integruota biologijos – chemijos pamoka „Pramonės ciklai. Lietuvos trąšų pramonė. Ekologinės problemos ir jų sprendimas“

Lietuvos geografiniame centre yra įsikūrusi gamykla Kėdainių „ Lifosa“ . Sėkmingai dirbanti bendrovė gamina taip žemės ūkiui reikalingas fosfatines trąšas ir sieros bei fosforo rūgštis. Nuo seno lietuviai sėkmingai ūkininkauja gimtojoje žemelėje, todėl šis sektorius visada išlieka valstybės prioritetu. Lietuviai išmoko prisitaikyti – tradicinius žemės ūkio padargus keitė aukštųjų technologijų įrenginiai, kasdien diegiamos inovacijos tapo kasdienybe. Vienas tokių inovacinių sektorių ir yra jau minėtas fosfatinių trąšų gaminimas. Todėl Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos mokytojos Irma Linkevičienė, Valentina Petraškienė ir Snieguolė Valentukonienė nusprendė jaunajai kartai iš arti parodyti ir supažindinti su vienu stipriausių rytų Europoje chemijos pramonės gigantų bei jo problemomis.

Taip ( gegužės 24 dieną) gimnazijos antrokų pilnas autobusas pajudėjo Kėdainių kryptimi. Tik atvykus į „Lifosą“ mus pasitiko malonus pagyvenęs vyriškis (gamybos skyriaus viršininkas), kuris šioje firmoje dirba nuo pat jos įkūrimo. Pabuvę reprezentaciniame gamyklos filiale ir susipažinę su gamykloje gaminamomis trąšomis bei jų specifikacija patraukėme pačios gamyklos apžiūrėti. Gamyklos teritorijoje pamatėme tikrai įspūdingas bei sudėtingas konstrukcijas, įvairius techninius įrenginius, reikalingus gamybinių procesų funkcionavimui palaikyti. „Lifosoje“ gamybinių procesų metu susidaro milžiniški fosfogipso kiekiai. Pasibaigus ekskursijai po gamyklos teritoriją turėjome progą pasivaikščioti ant vis dar šalia gamyklos augančio milžiniško gipso kalno.

Atsisveikinus ir padėkojus gidui kelionė dar nesibaigė – visi patraukėme garsiojo Kėdainių miesto senamiesčio link. Kėdainių miestas nuo seno garsėja vystoma prekyba, patraukliu pirkliams centru. Jau 1372 metais miestas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Kėdainių senamiestis yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą, kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Mus su šiuo miestu supažindino vietinė gidė. Pamatėme pirmuosius mieste statytus mūrinius namus, įvairius kultūros paminklus bei savo architektūra visus sužavėjusią „ Šviesiąją“ gimnaziją. Susipažinę su šiuo vidurio Lietuvoje esančiu miesteliu patraukėme namo.

Man, Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos mokiniui, ši kelionė davė daug. Iš tiesų supratau, jog Lietuvos pramonė nėra jau tokia nustekenta. Pamačiau, jog turime sėkmingai dirbančią vieną stipriausią rytų Europoje fosfatinių trąšų gamyklą. Kelionės metu regėjau įstabią pramonės industrijos ir senosios kultūros paveldo sintezę , tai man paliko didelį įspūdį, įsirėžusi giliai į atmintį visam gyvenimui.

Povilas Labukas, II c g klasės mokinys, žurnalistų būrelio narys

Parašykite komentarą