Jono Basanavičiaus jubiliejaus renginiai

Praėjusią savaitę mūsų mokykloje vyko renginiai , skirti Jono Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Visą savaitę mokyklos televizijos ekranuose buvo demonstruojamos skaidrės apie Jono Basanavičiaus gyvenimą ir kūrybą. O antradienį skelbimų lentas papuošė estetiški ir informatyvūs plakatai, taip pat įprasminantys tautos patriarcho atminimą.
Lapkričio 23d. vyko antrųjų gimnazijos klasių viktorina apie Joną Basanavičių. Dalyvavo keturios komandos – II a klasės komanda „Aušra“, II b „Bevardžiai“ , II c „Aušros vaikai“ ir II d komanda „Žaliaskariai“. Komandos pristatė namų darbus: II c paruošė savos kūrybos dainą, II d ir II b klasės vaidino, o II a klasės komanda pristatė skaidres apie J. Basanavičiaus gyvenimą. Visus sudomino įdomus viktorinos organizavimo būdas: komandos pačios rinkosi klausimus lentelėje, viskas labai priminė populiariąją laidą „Tūkstantmečio vaikai“. Šioje viktorinoje 1-ąją vietą laimėjo II b klasės komanda „Bevardžiai“.
J. Basanavičius – ne tik istorinė asmenybė, kultūros ir visuomenės veikėjas, bet ir tautosakos tyrinėtojas, dainų ir pasakų rinkėjas, vadinamas „Pasakų tėvu“, todėl
lapkričio 24d. gimnazijoje vyko dainų ir pasakų varžytuvės. 8-ųjų bei I g klasių mokiniai varžėsi, kas gražiau padainuos, pasaką paseks, patarlę ar lietuvišką keiksmažodį paporins. Muzikaliausios, artistiškiausios klasės gavo po penkis riestainius (taškus) ir toliau rungėsi patarlių bei lietuviškų keiksmažodžių konkurse. Konkursą laimėjo 8 a klasė. Visus linksmino ir renginį vedė dvi bobutės pleputės (IV b klasės mokinės Laura Misiukevičiūtė ir Indrė Miltakytė). Komisijos pirmininkė lietuvių kalbos mokytoja Regina Valentinavičienė pasidžiaugė, kad jaunimas noriai dainuoja liaudies dainas bei seka pasakas, domisi smulkiąja tautosaka.
Lapkričio 25d. renginių savaitę baigėme konferencija „Jono Basanavičiaus nuopelnai Lietuvai“, kurios pradžioje buvo rodoma trumpa filmuota medžiaga apie J. Basanavičių. IV c klasės mokinė Greta Juodžiukynaitė perskaitė pranešimą „ Iš Jono Basanavičiaus gyvenimo“. III a klasės mokinė Edita Alekšiūnaitė paruošė pranešimą „Mano tėvynė –jo širdyje“ apie daktaro gyvenimo moterį, žmoną Gabrielą Eleonorą Mol.
Po to Emilis Remeikis, IV k klasės mokinys, motyvavo, kodėl Jonas Basanavičius vadinamas tautos patriarchu. 1907 metais Vilniuje įsteigta Jono Basanavičiaus vadovaujama Lietuvių mokslo draugija, apie tai pranešimą „Jonas Basanavičius prie Lietuvos mokslo ištakų“ perskaitė IV c klasės mokinys Paulius Vaitkevičius. IV c klasės mokinys Justinas Malinauskas parengė pranešimą „Jonas Basanavičius ir kalba“, kuriame atsispindėjo originalus daktaro požiūris į lietuvių ir trakų-frygų kalbų ryšį. Paskutinįjį pranešimą „Jonas Basanavičius – tautosakos rinkėjas“ perskaitė IV c klasės mokinys Arminas Kalanta. Iš šio pranešimo sužinojome, kad Jono Basanavičiaus dėmesys tautosakai neišblėso nuo paauglystės iki pat senatvės.
Džiugu, kad šią savaitę ne tik prisiminėme iškilų lietuvį, bet ir įvairių klasių mokiniams buvo suteikta galimybė dalyvauti įvairiuose renginiuose.

Beatričė Janulynaitė, III a g klasės mokinė, žurnalistų būrelio narė

Parašykite komentarą