„Vainiko soscinei“ dainių prisiminus

Suvilgau lūpas šlakeliu arbatos
ir išeinu, kažką tikrai palikęs,
ko niekas nei nežino, nei nemato,
kuo niekas netiki, o gali būt ir tiki?

2012 m. sausio 24d. Alytaus miesto Jurgio Kunčino vardo viešojoje bibliotekoje vyko šio poeto, eseisto, vertėjo, vieno žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 65-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Kadangi pats Jurgis Kunčinas nemėgo standartų bei trafaretų, minėti jį nuspręsta be tradicinių kalbų, be patoso.
Nuo sausio 13 d. visą savaitę mūsų gimnazijos demonstraciniuose ekranuose buvo pristatomos III d g ir mokytojos Virginijos Jokubauskienės parengtos skaidrės apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Visiems mokyklos bendruomenės nariams buvo suteikta galimybė dar kartą prisiminti, koks rašytojas buvo svarbus mūsų miesto ir šalies kultūrai.
Pradėdama renginį mokytoja Rita Ališauskienė jo dalyvius kvietė atrasti kelią į biblioteką. Šios mokytojos parengti IV c g klasės mokiniai pristatė poetinę kompoziciją „Gyvenimas trumpas, bet valandos ilgos“: deklamavo poeto eiles apie savo jaunystę, fone skambėjo pagal jas sukurtos dainos. Vėliau II a g klasės mokinės Rūta Pačėsaitė ir Evelina Vyšniauskaitė pristatė nufilmuotą interviu su buvusia rašytojo bendraklase Milda Budriene. Susidomėję klausėmės jos jaunystės prisiminimų apie J. Kunčiną. Ji pasakojo, jog poetas mėgo literatūrą, istoriją, keliones, rašė į mokyklos laikraštį, buvo išskirtinių gebėjimų svajotojas. Būsimasis rašytojas puikiai sutarė su bendraklasiais, buvo bene pavyzdingiausias klasės mokinys. M. Budrienė didžiuojasi, jog mokėsi kartu su juo.
Renginio vedėja ir dalyviai džiaugėsi bibliotekos darbuotojų suteikta galimybe pažiūrėti filmą apie J. Kunčiną. Jame buvo vaizduojami fragmentai iš rašytojo gyvenimo, žmonos, brolio, Antano A. Jonyno ir kitų jo artimųjų bei pažįstamų prisiminimai. Labiausiai mus sudomino šmaikščios, paties poeto renginiuose skaitytos ir deklamuotos eilės. Supratome, kad jis buvo ypatingas, žodžio kišenėje neieškojęs žmogus.
Renginio pabaigoje mokiniai buvo raginami pasilikti pažiūrėti nuotraukų iš J. Kunčino gyvenimo, pamatyti jo kambarį. Anot R. Ališauskienės, taip mes turėjome „puikiausią galimybę prisiliesti prie kūrėjo“. Renginyje dalyvavę apie 50 mūsų mokyklos mokinių iš tiesų galėjo išvysti nestandartinį, „nesušukuotą“ rašytojo paveikslą.