Gimnazistai keliavo po Žemaitijos kraštą

Ankstų birželio 20 dienos rytą pilnas autobusas smalsių gimnazistų nekantraudami laukė, kada prasidės tolima ir įspūdžių kupina kelionė į Žemaitijos kraštą. Tos trys valandos važiavimo nei vienam neprailgo. Visi rado ką veikti: šnekėjosi su bendrakeleiviais, žaidė įvairius žaidimus, taip pat buvo ir tokių, kurie tęsė sapnus. Pirmoji stotelė buvo Oginskio dvaras. Čia mus sužavėjo senojo Plungės parko vaizdai: šimtamečiai ąžuolai, klevai, grakšti meilės deivės Afroditės figūra, atsispindinti raibuliuojančiame tvenkinyje, ir didingi rūmai, tarsi karūna pasipuošę antikinėmis deivių skulptūromis.

Vaikštinėdami parke išgirdome daug pasakojimų ne tik apie kunigaikštį Oginskį ir jo dvarą, bet taip pat legendas apie įspūdingo dydžio medžius. Laukiame nesulaukiame, kad bus baigta dvaro vidaus rekonstrukcija ir galėsime pasigrožėti Žemaičių dailės muziejaus paveikslais ir eksponatais. Kita mūsų kelionės stotelė buvo Šaltojo karo muziejus, įsikūręs Plokštinėje. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, kiti du tokio pobūdžio muziejai yra Ukrainoje ir JAV. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis.

Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis: Didžiąją Britaniją, Vakarų Vokietiją, Ispaniją, Norvegiją, Turkiją. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje. Buvo įdomu savo istorines žinias pritaikyti vizualiai. Gaila, kad turėjome skubėti į kitą vietovę, tai Platelių miesto muziejų. Šioje vietoje išgirdome istoriją apie Platelių dvarą, kurią žemaitiškai mums papasakojo muziejaus darbuotoja. Nors buvo sunku suprasti, ką kalba darbuotoja, tuo pačiu buvo įdomu išgirsti kito krašto tarmę, turint omenyje, kad šie metai yra tarmių metai.

Apžiūrėję dvaro svirną, dabar tai muziejus, kuriame gausu liaudies meno eksponatų, keliavome į netoli esantį pirmąjį Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejų. Šiame muziejuje gausu įvairiausių kaukių: linksmų ir liūdnų, juokingų ir baisių. Jas visas kūrė ir maži vaikai, ir taip pat suaugę žmonės. Nors karšta diena vargino, tačiau turėjome skubėti pamatyti paskutinį mūsų kelionės tikslą – Likšų kaime įkurtą Energetinių labirintų ir kitų geometrinių figūrų parką. Tai labirintai, kurie skirti ne tam, kad tiesiog rastum iš jų išėjimą, o tam, kad jais eidamas medituotum ir nepatirtum jokio streso. Šie labirintai skirti tam, kad atrastum, o ne paklystum. Kantriausieji išbandė savo jėgas visuose keturiuose labirintuose, kurių ilgis nuo 54 metrų iki 1800 metrų.

Pasisėmę energijos, keliavome namo. Nuoširdžiai dėkojame gimnazijai, nes ji finansavo šią nuostabią kelionę, kuri buvo skirta labai gerai besimokantiems ir gimnazijos vardą garsinusiems mokiniams. Ekskursija tikrai buvo labai produktyvi kiekvienam iš mūsų. Mes daug sužinojome, daug pamatėme. Nuostabu žinoti, kad Lietuvoje yra vietų, kurios nesiliauja stebinusios ištisas kartas žmonių.