Dainavos apygardos partizanų takais

Gegužės 15 d., sekmadienis, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleiviai, neišsigandę nesibaigiančio lietaus, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Aldonos Butrimanskienės, dalyvavo pėsčiųjų žygyje Varėnos – Merkinės miškais, kur buvo atidarytas naujas maršrutas „Dainavos apygardos partizanų takais“. Dvylikos kilometrų ilgio takai driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai.

Nors lietus nuoširdžiai stengėsi sugadinti renginį, buvome nusiteikę ryžtingai. Palydimi orkestro ir padrąsinančių Varėnos mero A. Kašėtos žodžių, žygį pradėjome nuo Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos 1948 metų vadavietės. Smarkus lietus nesumažino gimnazistų ryžto įveikti dvylikos kilometrų atstumą. Eidami partizanų takais, galvojome apie tuos, kurie gyveno bunkeriuose niūrų, drėgną rudenį, speiguotą žiemą, lietingą pavasarį. Ir ne vienerius metus. Ir tik tokiomis valandėlėmis suvokiame, kaip Jie mylėjo Tėvynę.

Žygį baigėme prie Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos 1949 metų vadavietės (Nemuno būrio bunkeris). Čia mes buvome vaišinami kareiviška koše bei karšta arbata, taip pat turėjome galimybę įsigyti su kariuomene susijusių lankstinukų ir žurnalų,  13.00 val. vyko Partizanų pagerbimo ir maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymo ceremonija.

Lietuvos partizanų istorija yra labai svarbus Lietuvos  XX amžiaus istorijos puslapis. Dalyvaudami šiame žygyje mes pagerbėme Lietuvos partizanus. Pagerbėme tuos žmones, kurie stojo į mūšį. Tuo metu kovotojai teturėjo vieną troškimą: iškovoti Lietuvai laisvę. Tiek partizanų vadai, tiek eiliniai kovotojai puikiai žinojo, dėl ko ir prieš ką jie kovojo. Laisvė buvo suvokiama ne tik kaip laisvė sau, bet ir kaip laisvė kitiems.

Ieva Zdanavičiūtė, III b kl.
Aldona Butrimanskienė, lietuvių kalbos mokytoja