Iš Anykščių grįžome pavargę, bet puikios nuotaikos

Gegužės 30 dieną, būrys I-III klasių mokinių išsiruošė į smagią edukacinę ir sveikatinimo kelionę po Anykščių kraštą, kurią dalinai finansavo mūsų gimnazija. Ši kelionė – tai visą pusmetį vykdyto projekto „Olimpinių idėjų vedami“ sudėtinė dalis. Juk Olimpizmas – tai gyvenimo filosofija, žadinanti kūno, valios, dvasios ir proto harmoniją. Jungdamas sportą su kultūra ir švietimu, olimpizmas siekia kurti gyvenseną,  grindžiamą džiaugsmu, gero pavyzdžio auklėjamąja galia, socialine atsakomybe ir visuotinių etikos principų gerbimu.

Nepabūgę karšto oro, mokiniai noriai leidosi mokytojų Loretos Mazėtytės ir Irmos Čeplinskienės lydimi. Kad kelionė neprailgtų, mokytojos autobuse vedė linksmą žaidimą apie Olimpines žaidynes, po kurio buvo dalinami saldūs prizai.

Pirmiausia atvykę į Anykščius, aplankėme tik pernai atsidariusį Medžių lajų tako kompleksą, kuris vingiuoja apie 300 metrų. Takas tolygiai kyla iki 21 metrų aukščio. Įrengtame apžvalgos bokšte, turėjome galimybę apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios vingius ir lygumas aplink. Šis takas tapo tikra sensacija, sulaukianti ypač didelio lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių antplūdžio. Nepamiršome aplankyti ir Puntuko akmens, kuris jau spėjo tapti Anykščių kultūriniu simboliu.

Vėliau važiavome į labirintų parką, vienintelį tokio tipo parką Lietuvoje. Čia galėjome išbandyti savo laimę bei orientavimosi įgūdžius. Šį parką sudaro keturi skirtingi labirintai: didysis, apvalusis, lenktynių ir kukurūzų. Išbandę savo jėgas, šiek tiek atsikvėpėme, pailsėjome ir leidomės toliau.

Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje aplankėme unikalų ir vienintelį Pabaltyje „Cosmos Paukščių Taką“. Anot jo sumanytojų  Mato Jakovlevo ir Tomo Kairio –  tai vieta, iš kurios galima panirti į kosmosą, sustoti akimirkai ant galaktikos krašto ir pažvelgti į begalę žvaigždžių. Apsilankius šiame nesuvokiamo dydžio kambaryje, patyrėme begalybės pojūtį, susipažinome su žvaigždėmis iš arčiau, trumpam mintimis nuklydome į beribį kosmosą. Girdėdami sunkoką žemės alsavimą, patyrėme begales įspūdžių, kuriuos linkime patirti kiekvienam.

Nepamiršome aplankyti rašytojo J. Biliūno antkapinio paminklo – Laimės žiburio. Šis žiburys turi tikrų sąsajų su rašytojo apsakymu, kuriame buvo aprašoma žmonių laimės ir laisvės siekis. Tad palypėję 14 metrų ir mes suskubome sugalvoti norą ir pagauti savo laimės paukštę.

Bėgant kelionės laikui ir ruošiantis važiuoti namo, sugalvojome nuvažiuot į Kalitos kalne įsikūrusią rogučių trasą. Gavome didelę adrenalino dozę ir išskubėjome namo.

Pilni įspūdžių ir geros nuotaikos, grįžome į Alytų. Džiaugiamės, kad turėjome progą aplankyti garsias Lietuvos vietas, taip papildydami savo istorines, kultūrines žinias.

Giedrė Dudavičiūtė, III a klasės mokinė