Mokytojo profesijos skonis Senamiesčio pradinėje
Spalio 5 dieną, trečiadienį, žvarbiame vėjo ir lietaus sūkuryje besiplaikstant rudeniniams lapams, mes, gimnazijos ketvirtokai, rinkomės Senamiesčio pradinėje mokykloje. Čia, jaukiose klasėse, išpuoštose spalvingais paveiksliukais ir dar įspūdingesniais vaikų piešiniais, mus pasitiko šiltos mokytojų šypsenos, linkinčios smagiai ir turiningai praleisti laiką – Mokytojo dienos proga pravesti keturias pamokas pradinukams.
Kiekvienoje klasėje mokytoją pakeitė du gimnazistai, nusiteikę rimtai išmėginti atsakingą pedagogo profesiją. Vieniems teko užsiimti su priešmokyklinukais, kitiems – su jau šiek tiek vyresniais pirmų–ketvirtų klasių mokiniais, o dar kiti laikinai tapo anglų kalbos arba muzikos mokytojais. Mažose klasėse virte virė darbas, skambėjo netvirtai skaitomi sakiniai, nedrąsiai kilo atsakymą žinančiųjų rankos ir be paliovos šurmuliavo vaikiško smalsumo keliami klausimai, neleisdami nei minutei atsipūsti mokytoją pavaduojantiems dvyliktokams. Pertraukų metu, vaikams išsibarsčius mokyklos koridoriuose, į klases trumpam užsukdavo mokytojos, smalsiai pasiteiraudavo, kaipgi sekasi jų mokiniams ir lengviau atsipūsdavo, išgirdusios, jog tiek mes, tiek pradinukai esame patenkinti vieni kitų draugija ir puikiai sutariame.
Pamokos, įprastai gimnazijoje trunkančios amžinybę, čia pralėkė tiesiog nepastebimai. Vos spėjome susipažinti su vaikais, įsiminti jų vardus ir įsigilinti į mokytojų nurodytas pamokos temas, kai jau skambėjo skambutis, užbaigiantis šią mūsų kilnią ugdymo misiją. Vaikai, jau spėję priprasti prie naujų mokytojų, neskubėjo taip greit mūsų paleisti – rikiavosi į eilutes apsikabinimui, nešė nuoširdžius piešinius, pasakojo savo įspūdžius, galiausiai suvokę, jog mes tikrai išeiname, įsikibę bandė įtikinti pasilikti, dar pabūti.
Ši patirtis daugeliui iš mūsų dar kartą įrodė, jog Mokytojo profesija – be galo kilnus ir visapusiškai atsakingas darbas, reikalaujantis ne tik gerų oratoriaus savybių, reikalingų suvaldyti brazdančius mokinukus, bet ir jautrumo jų mažoms, bet jau tokioms svarbioms bėdoms, bei kantrybės, matant taip iš lėto, kruopščiai raitomą žodį baltame sąsiuvinio lape.
Visi, dalyvavę šiame neišdildomą įspūdį palikusiame projekte, dėkoja mūsų gimnazijos direktoriui V. Skroblui ir pavaduotojai D. Dragūnienei bei Senamiesčio pradinės mokyklos direktorei A. M. Karalevičienei ir pavaduotojai V. Mikalauskienei už suteiktą šansą vienai dienai tapti mokytojais. Taip pat didelis ačiū IV e klasės mokinei D. Daugininkaitei, kuri atsakingai organizavo ir kruopščiai planavo klasių tvarkaraščius, bendradarbiaudama su mokyklų pavaduotojomis ir būsimaisiais mokytojais.
Ieva Zdanavičiūtė IV b, Diana Daugininkaitė IV e
