Gimtoji tarmė – gyvybės versmė…
Šiandien globaliame pasaulyje mūsų gimtoji kalba – tarsi gėlelė, didelei sausrai užklupus,– trokšta vis daugiau dėmesio ir meilės. O ką jau kalbėti apie gimtąją tarmę, kuriai šiandien ypač nelengva išlikti gyvybingai ir gaiviai. Kalbininkas Aleksas Girdenis yra pasakęs, kad ,,kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei kalboj nebepasikartos; miršta tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys.“ Tačiau vienareikšmiškai negalima teigti, kad šiandien nieko nedarome, kad neginame gimtosios tarmės, kad neieškome to gaivaus šaltinio, kuris pagirdytų ir primintų, kas esame.
Jau ne vienerius metus Lietuvos neformaliojo švietimo centras organizuoja mokinių etnokultūros varžytuves (projektas ,,Mūsų lobynai“). Šiose varžytuvėse dalyvaujame ir mes, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai. Šįmet, laimėję pirmąją vietą regioninėse varžytuvėse, birželio 6 d. Dzūkijos regionui atstovavome Vilniuje. Čia turėjome progos ne tik pasididžiuoti savo tarme ir etniniu paveldu, bet ir pasiklausyti unikalios žemaičių ir sunkiai mums suprantamos Mažosios Lietuvos krašto tarmės bei skambios šiaurės rytų aukštaičių šnektos. Na, o mus komisija įvertino tikrai puikiai. Pirmiausia vyko konkursas ,,Tarmių lobynai“. Čia gimtąja tarme reikėjo porinti pasirinktą tekstą. Austėja Klimavičiūtė, II b klasės mokinė, paporinusi pasaką apie ,,skūpų gaspadorių“, laimėjo antrąją vietą. Komandų varžytuvėse ,,Atverk tautos lobyno gelmes“ sekėsi dar šauniau – laimėjome pirmąją vietą. Dzūkų tarme pristatėme save ir savo gimnaziją, parodėme, ,,kap dalikotniai pasrėdzyc“ mokame savo regiono tautiniu kostiumu. Na, o varžovus pamokėme žaisti žaidimą ,,Snaudalė“, kurį seniau per Adventą žaisdavo mūsų seneliai. Varžytuvėse taip pat reikėjo pristatyti ir kulinarinį paveldą. Sugalvojome iškepti bulvinių bandelių su lęšių įdaru (pasidomėję sužinojome, kad mūsų regione tokios bandelės nuo seno buvo kepamos ir valgomos su ,,spirguciais ir smetonu“. Ir komisijai, ir varžovams bandelės labai patiko, na, o mes patys prisiragavome žemaitiško kastinio su bulvėmis, šilutiškių keptų stintų bei zarasiškių suslėgto žuvies sūrio. Skanu, unikalu ir įdomu…
Dėkojame mus pamokiusioms ir varžytuvėms pasirengti padėjusioms mokytojoms: lietuvių kalbos mokytojai Janei Zelenienei ir technologijų mokytojai Danutei Račkauskienei. Etnokultūros varžytuvėse žadame ir toliau dalyvauti. Visa tai mums primena, kad pirmiausia esame ne globalaus pasaulio, bet savo gimtojo krašto vaikai…
Dainora Švetkauskaitė,
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos III klasės mokinė
