Naktinis teatro tyrinėjimas

Adolfo Ramanausko –Vanago gimnazija dalyvavo projekte, kuriame Lietuvos nacionalinis dramos teatras kelioms regionų mokykloms suteikė galimybę pabendrauti su profesionaliais teatro kūrėjais. Gimnazijos pirmokai bei keli mokytojai – S.Valentukonienė, E.Janulevičienė ir M.Ribinskas – vėlyvą lapkričio 22 – osios popietę keliavo į sostinę, kur iki išnaktų iš arti stebėjo teatro gyvenimą…
Pirmiausia mokiniai išklausė paskaitą apie lietuviškojo teatro ištakas, dramos kaitą bei vis modernėjančias šiuolaikinio meno išraiškas, pavyzdžiui, vanduo scenoje nėra tik vanduo, jis įgyja metaforišką prasmę. Kauno teatrolojogijos studentė pristatė senuosius ir naujausius režisierių darbus, atskleidė teatro vaidybos užkulisius – jauniesiems menininkams dabartiniame komerciniame dramos pasaulyje nėra lengva išlikti, todėl menas ieško vis įtaigesnių vaidybos būdų: teatre šokama, scena dekoruojama natūralistinėmis priemonėmis –žiūrovai gali išvysti tikrą šaldytuvą, o svarbiausia – gvildenamos visuomenei aktualios problemos.

Projekto dalyviai šiuolaikinio teatro dvasią ypač pajuto stebėdami pjesę ,,Raudoni batraiščiai“: anksčiau su tėvais ar draugais eidama į teatrą tikėdavausi vieno – neįdomaus, ilgo spektaklio su daug kostiumų ir įprastinių gerų ir blogų veikėjų. Šis spektaklis visiškai pakeitė mano nuomonę apie teatrą ir jo suvokimą. Pjesės veiksmas tarsi įtraukė paauglius į jų pačių išgyvenamą realybę , aktoriai nevaržomai perteikė socialines problemas jaunimui būdinga buitine kalba. Mokiniai negalėjo atplėšti akių nuo spektaklio, kuris, kaip visi suprato, nagrinėjo pagrindinę temą – tolerancijos stoką dabartiniame Lietuvos gyvenime. Tikroviškai atkurti nacionalistų tipažai, agresija prieš kitokį (reporterę juodaodę, kuri buvo laikoma „beverte beždžione“, lietuvaitis Jonas, kuris taip nekaltai bendravo su mylimuoju iš San Francisko buvo laikomas„nereikalingu visuomenei teršalu“) , ko gero, privertė susimąstyti kiekvieną spektaklio žiūrovą.Renginio dalyvių sąžinė vis dar kužda: ,,ar galime tai toleruoti?“. Šiuolaikinėje visuomenėje tokių netolerancijos atvejų ne vienas ir ne du… Visiems taip nutinka, kai širdyje dingsta vertybės. Kur meilė, pagarba ir vienas kito supratimas ? Ar žmonijoje jau nebeliko šių jausmų? O gal netoleruodami kaip tik juos išreiškiame? Gal juodaodžiai, geltonodžiai, indai , gėjai – ne žmonės, o antžmogiai ? Pjesės problematika privertė susimąstyti, ką blogo jie mums padarė? Sumušė? Sužalojo? Išnaudojo? Ne- jie tik sėdėjo ir tylėjo, tikėdamiesi, kad žmonės nustos taip su jais elgtis. Bet nenustojo. Tad šio spektaklio žinia tokia ir yra: toleruokite, nes nežinote, kas laukia.

Naktinėjimas Vilniaus senamiesčio gatvėmis, vėlyvas teatro seansas visai nenuvargino jaunųjų meno tyrinėtojų – mokiniai praturtino ne tik žinių bagažą, bet ir vertybių skalę.

I a mokinė Rimutė Budrevičiūtė