Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai edukacinėje išvykoje „Musulmonai šalia mūsų“
Jau ne vienerius metus mūsų gimnazijos mokiniai domisi savo kraštu ir jo žmonėmis. Daugelį metų mes vykdome edukacines išvykas-pamokas Raižiuose. Šiemet šioje istorinėje ekspedicijoje dalyvavo I a ir II a klasių gimnazistai bei mokytojos Ramutė Volkuvienė ir Erika Balynienė. Raižiuose mus pasitiko visada svetingai nusiteikęs, gerai išmanantis ne tik totorių, bet ir Lietuvos istoriją Ipolitas Makulavičius. Mus stebina jo puikios istorijos žinios, pagarba ne tik savo, bet ir Lietuvos kultūrai. Ipolitas Makulavičius gražiai perteikia totorių istoriją Lietuvos istorijos kontekste. Istorijos pamoka autentiškoje totorių erdvėje leidžia mokiniams pajusti mūsų kultūrų skirtumus ir panašumus.
Pirmiausia Ipolitas Makulavičius mus veda prie paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kurį už savo pinigus pastatė Raižių totorių bendruomenė . Būtent po Žalgirio mūšio, kaip mums sakė gerbiamas Ipolitas, Vytautas leido totoriams laisvai kurtis Lietuvos žemėse. Po to ekskursijos kelias tiesiasi mečetės link. Totoriai yra musulmonai, kaip žinia, jų papročiai ir religija skirtingi, bet Ipolitas visada pabrėžia, kad visų trijų religijų: judaizmo, krikščionybės ir islamo – šaknys tos pačios, tas pats Dievas, kurį aprašo Senasis testamentas. Senuoju testamentu , kaip ir 10 Dievo įsakymų, remiasi visos šios religijos. Susipažinę su Raižių mečete, musulmonų papročiais, stabtelime ties musulmonų kapinėmis. Seniausi unikalūs palaidojimai išlikę nuo XVIII a. Pastebime skirtumus, bet nustembame, kad mūsų didvyrės Loretos Asanavičiūtės kilmė totoriška – Raižiuose palaidoti jos seneliai.
Totorius mena ir daug vietovardžių Dzūkijoje: Totorkalnis, Tatoriškės, Totorių kapinės, bet arčiausiai mūsų – Ulonų gatvė. Jos pavadinimas kilęs iš totorių ulonų kavalerijos, kurios vadas buvo Ulanas. Totorius mums primena ir jų turtingas ir mums labai jau mielas kulinarinis paveldas. Visa Lietuva gardžiuojasi iš Alytaus atvežtais šimtalapiais – juk tai totoriškas pyragas. Totoriški patiekalai ant mūsų stalo puikuojasi ne tik švenčių metu, bet juos matome ir ant mūsų kasdieninio stalo-tai koldūnai, vytinta mėsa, čeburekai. Gyventi Alytuje, mėgautis totoriškais valgiais, bet nepasidomėti totorių bendruomene, nepasilankyti jų mečetėje – tai apsileidimas. Domėjimasis kaimynais ugdo pilietiškumą ir toleranciją. Džiugu, kad mokyklos administracija kasmet randa lėšų tokioms pamokoms.
Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytoja Ramutė Volkuvienė
Adolfo Ramanausko- Vanago gimnazijos mokiniai mečetėje Raižiuose
Ipolitas Makulavičius su gimnazistais totorių kapinėse