Pagerbti respublikinio konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai” nugalėtojai
Dabartinis jaunimas pilietiškumą suvokia kitaip nei vyresnioji karta. Mes, gimnazistai, gerai suprantame valstybei svarbių datų prasmę, žinome istoriją ir jau turime savo nuomonę apie asmenis, kurie padarė ir gera, ir bloga. Vis dėlto daug kas mums nėra taip artima kaip vyresniems žmonėms.
Norėdami geriau susipažinti su mūsų valstybės tarpukario istorija visi II a klasės mokiniai kartu su istorijos mokytoja Ramute Volkuviene vykdėme istorinę ekspediciją „Istorinis Punios šilo peizažas“. Vilius Petraška, vienas iš mūsų klasės draugų, besiruošdamas pasakoti apie partizanų bunkerį, netikėtai atrado, kad ieško informacijos apie savo senelio, kuris buvo partizanas, bunkerį. Anksčiau jis savo senelio istorija nesidomėjo. Vilių ir mus visus tai labai sujaudino. Ta jaudinanti akimirka paskatino mus išsiaiškinti viską apie Viliaus senelį ir Punios šile esantį partizanų bunkerį. Mūsų susidomėjimas šiuo atradimu paskatino istorijos mokytoją Ramutę Volkuvienę kartu su mumis dalyvauti nacionaliniame konkurse „Praeities stiprybė – dabarčiai”. Tai yra istorijos fakulteto, mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos organizuojamas projektas. Konkurso globėjas – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Projektas yra apie Lietuvos laisvės kovas ir remiasi formule „Surask – pažink – atskleisk – papasakok”. Mūsų septynių žmonių grupei (Viliui Petraškai, Indrei Surdokaitei, Kasparui Valatkevičiui, Gustui Mensevičiui, Aušrinei Packevičiūtei, Simonai Balkauskaitei, Gabrielei Ambroževičiūtei) ir istorijos mokytojai Ramutei Volkuvienei nebuvo sunku dalyvauti konkurse, nes praeitais metais visi iki vieno atlikome tiriamuosius darbus ir buvome jau pažįstami su tokio tipo kūrybiniu – tiriamuoju darbu. Beje, istorijos mokytoja buvo kelių iš mūsų darbų vadovė. Šitame projekte mūsų mokytojai talkino jos kolegės Asta Truncienė ir Giedrė Škarnulienė.
Vykdydami šį projektą mes įsitikinome, kad Viliaus senelio pasiryžimas dalyvauti partizaninėje kovoje, kovoti dėl Tėvynės laisvės ir stiprybė nepalūžti tiek iškentus, privertė mus susimąstyti ir kitaip pažvelgti į savo gyvenimo vertybes. Manome, jog mūsų atliktas darbas turėtų paveikti ir kitus jaunosios kartos atstovus. Juk daugeliui partizanų žuvus, o likusiems dėl senyvo amžiaus baigiant išmirti, gali atsitikti taip, kad partizaninio karo atskiri epizodai bus pamiršti, jeigu tuo nuoširdžiai nesidomės jaunimas. Mums buvo labai skaudu matyti, kad bunkeris, kuris jau buvo restauruotas 2002 metais, baigia supūti. Suvokdami, kad partizaninių kovų paveldu reikia nuolat rūpintis, nusprendėme sukurti filmuką, kuriuo pabandėme atskleisti ne tik liūdesį, bet ir savo rūpestį dėl griūnančio bunkerio ateities.
Mūsų sukurtas videoreportažas susilaukė sėkmės – yra vienas iš dešimties geriausių. Visus atrinktus darbus galima rasti Lietuvos žinių tinklapyje http://lzinios.lt/lzinios/Konkursai/praeities-stiprybe-dabarciai-perziurek-ir-balsuok-/219349. Primenu: už juos galima balsuoti iki gegužės 5 dienos. Jūsų aktyvus balsavimas ne tik leistų mums laimėti pagrindinį prizą, bet tinkamai prisidėtų prie gimnazijos vardo garsinimo. Tiesa, mūsų atliktas darbas ir dabar atnešė naudos – prieš pat mokinių pavasario atostogas kaip konkurso dalyviai buvome pakviesti į Vilnių. Sostinėje apžiūrėjome Vilniaus universitetą, Prezidentūroje įsikūrusį neseniai atidarytą Valstybės pažinimo centrą ir Gedimino štabo batalioną. Kiekvienoje aplankytoje vietoje mūsų laukė įdomi veikla. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete mums buvo įteiktos ne tik padėkos ir apdovanojimai, bet taip pat buvome supažindinti su istorijos mokslu. Universitete pasijutome kaip tikri studentai, kadangi universiteto auditorijoje dalyvavome trijose paskaitose apie Lietuvos istoriją. Visas tris paskaitas skaitė garsūs Lietuvos istorikai, Vilniaus universiteto profesoriai. Vėliau buvome supažindinti su Valstybės pažinimo centru, moderniausiu ir naujausiu muziejumi Lietuvoje, naudojomės jo išmania ir modernia technika. Galiausiai, kelionei einant į pabaigą, aplankėme Gedimino štabo batalioną. Valgykloje paragavome kareiviško maisto, kuris, kaip visi nusprendėme, mažai kuo skiriasi nuo įprastos valgyklos patiekalų. Gedimino štabo batalione irgi dalyvavome dviejose paskaitose: pirmoje buvome supažindinti su ginkluote ir jos panaudojimo galimybėmis, sužinojome apie karių pareigas švenčių metu. Antroji paskaita buvo skirta supažindinti su kariuomenės veikla, karių kasdienybe ir realybe.
Grįždami iš kelionės visi džiaugėmės, kad pasinaudojome suteikta galimybe geriau pažinti savo krašto istoriją. Be to, visi įsitikinome, kad informacijos šaltiniai, kuriuos teko perskaityti ruošiantis konkursui, buvo ne tik įdomūs, bet ir praversiantys ateityje. Taip pat visi suvokėme, kad mūsų, jaunų žmonių, pareiga yra puoselėti ir gelbėti tautos istorinį paveldą. Dalyvaudami projekte mes supratome, kad ir netolimos istorijos pažinimas kartais padeda atskleisti ir savo giminės istoriją.
Simona Balkauskaitė, II a
