Apgintai Laisvei – 30 metų. Kelias, atvedęs į Laisvę
Sausio 13-osios rytą Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos languose žiburiuoja atminimo žvakelės. Gimnazijos bendruomenė – pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ dalyvė. Mokinių taryba kviečia visus įžiebti atminimo liepsneles savo namuose, mokytojai pirmųjų pamokų metu dailijasi savo ir savo amžininkų, Sausio 13-osios nakties įvykių liudininkų, išgyvenimais.
Ašaros kaupiasi kiekvieną Sausio 13-ąją vėl ir vėl klausantis Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų, gydytojų, tuometinių politikų, svarbiausius strateginius pastatus plikomis rankomis nuo agresoriaus tankų gynusių žmonių liudijimų. Ašaros kaupiasi beveik pusmetį stebint taikius kaimynės Baltarusijos žmonių protestus, deklaruojančius žodžio, minties, asmens laisvę. Ašaros kaupiasi, nes brutaliai gniaužiamas visuomenės laisvės balsas mums primena Sausio 13-osios nakties netektis – keturiolika žuvusių gynėjų, daugiau kaip tūkstantį sunkiai sužeistų. Ašaros kaupiasi dėl niekada neapleidžiančio pasididžiavimo jausmo – mes savo laisvę apgynėme, mes esame pavyzdys ir moralinė atrama kitoms pasaulio tautoms, kovojančioms su despotija, mes laisvę dovanojame savo vaikams nuoširdžiai tikėdami, kad pagarbą Nepriklausomybės atkūrimo istorijai, ją kūrusiems žmonėms jie perduos ateities kartoms.
Lietuvių kalbos mokytojos Eglė Barysienė, Aldona Butrimanskienė ir Janė Zelenienė (video medžiagą montavo neformaliojo švietimo vadovė Adrija Petkevičiūtė) subūrė mokinius paskaityti tekstus, įrodančius, kad Lietuvos kelias į laisvę yra ilgas ir dramatiškas, bet grindžiamas begaliniu tikėjimu ir dvasios stiprybe. Mokiniai svarstė, kad „pavergta tauta visada trokšta pasipriešinti, išsivaduoti ir randa tam jėgų“, prisiminė tautinę savimonę formavusius istorinius įvykius – 1794-ųjų, 1831-ųjų sukilimus, Partizaninį karą, Lietuvos šviesuolius – 1831-ųjų sukilimo karinių pajėgų kapitonę Emiliją Pliaterytę, „Tautiškos giesmės“ autorių, paskutines jėgas atidavusį už lietuvišką žodį Vincą Kudirką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, partizaną Juozą Streikų-Stumbrą, individo ir tautos laisvės tema rašiusius Justiną Marcinkevičių, Sigitą Gedą. Tragiškosios sausio 13 nakties įvykius mokiniai įprasmino skaitydami juose dalyvavusių visos Lietuvos žmonių prisiminimus, pagerbdami žuvusius herojus: Loretą Asanavičiūtę, Virginijų Druskį, Darių Gerbutavičių, Rolandą Jankauską, Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Algimantą Petrą Kavoliuką, Vytautą Koncevičių, Vidą Maciulevičių, Titą Masiulį, Alvydą Matulką, Apolinarą Juozą Povilaitį, Igną Šimulionį, Vytautą Vaitkų. Kovotojus už laisvę vienijo bendra mintis: „Laisvė – žmogiškosios prigimties pagrindas, ant kurio išsivysto jo asmenybė, dvasinių vertybių supratimas ir tikroji gyvenimo prasmė.“
Laisvės gynėjų patirtos fizinės ir dvasinės kančios, o svarbiausia, žūtis netektų prasmės, jeigu jų iškovotos žodžio, minties, kūrybos laisvės neįvertintų šiandieninė, jau laisvoje Lietuvoje gimusi karta. Istorijos mokytoja Asta Šulcienė paskatino savo mokinius pasidalinti mintimis, ką jiems suteikia laivė (video medžiagą montavo neformaliojo švietimo vadovė Adrija Petkevičiūtė). Mokiniai išreiškė dėkingumą savo senelių ir tėvų kartai, padovanojusiai jiems laisvę ir galimybę garsiai išsakyti mintis, kurti, laisvai veikti, pasirinkti, kur mokytis, studijuoti ir dirbti, būti lygiaverčiais kitų šalių partneriais. Mokiniai tvirtai įsitikinę, kad laisvė yra vertybė, o visų laisvų žmonių pareiga yra ją ginti.
Video montaže savo mintimis pasidalijusi gimnazijos abiturientė Ieva Nedzinskaitė trisdešimtosioms Sausio 13-osios metinėms skyrė virtualią savo tapytų darbų parodą. Peizažai alsuoja laisvės pojūčiu ir didybe – neaprėpiamos dangiškosios erdvės, iš vandens platybių besistiebiantys kalnai. Portretai atskleidžia platų jausmų, kuriuos išgyvena ir nebijo apie juos kalbėti, spektrą: pasitikėjimą ir baimę, nusivylimą ir džiaugsmą, laukimą, neviltį ir norą pažinti pasaulį ir save. Pati autorė teigia: „Savo parodoje siekiau atskleisti, ką gali laisvas žmogus – jis gali nevaržomai mąstyti ir matyti. Mane įkvėpė begalė dalykų, bet jeigu neturėčiau galimybės su jais susidurti, nebūčiau kūrusi ir nebūčiau tuo, kas dabar esu. Tik laisvoje valstybėje žmogus gali atsiskleisti ir dalintis savo kūryba su visais.“
Dar vieną renginį, virtualią viktoriną, skirtą Laisvės gynėjų dienai, organizavo istorijos mokytoja Giedrė Škarnulienė. Ji su savo mokine Giedre Baguckaite parengė užduotis Kahoot programėlėje II e klasės mokiniams, pasivaržyti pakvietė ir mokytojos Astos Šulcienės II f klasės mokinius. Viktorinos metu mokiniai parodė išmanantys ne tik apie Sausio 13-osios įvykius, jų įprasminimą, bet ir platesnį istorinį Lietuvos kelio į laisvę kontekstą. Mokytojos pasveikino prizinių vietų laimėtojas Gustę Sudvajūtę, Emiliją Vildaitę ir Dariją Šaraniną, papasakojo apie Sausio 13-osios dalyvį, laisvės gynėją Ričardą Dubinską. Mokiniai sužinojo, kad toli herojų ieškoti nereikia – jie yra šalia.
Tautai istorinė atmintis yra labai svarbi. Tą įrodo šiandieninio pasaulio realijos. Kai nelemto viruso sukaustyta žmonija laiko demokratijos egzaminą – drebinami ilgametėmis demokratijos tradicijomis besididžiuojančių valstybių tvirtybės pamatai, o priespaudos alinamų šalių žmonės vaduojasi iš prievartos pančių, mes privalome būti stiprūs ir vieningi, nes tik taip pateisinsime visų, kovojusių už Lietuvos laisvę, idėją, kad esame didi, verta žengti laisvės keliu tauta.
Lietuvių kalbos mokytoja Santa Marcinkevičiūtė
