Atmintis liudija – lietuviai moka apginti tėvynę

Daug skaudžių netekčių patyrė Lietuva. Mes žinome daug garbingos praeities faktų, kai Lietuva grūmėsi už savo laisvę ir nepriklausomybę. Iš  praeities mes semiamės stiprybės ir ištvermės. Tačiau šiandien mes pasigendame to aukojimosi, vienybės ir todėl neretai pamanome, kad  tolimos praeities žygiai mums yra svetimi. Bet atsigręžę į netolimus 1991 m. sausio 13-osios laikus, mes matome geriausią pavyzdį, kaip šių dienų lietuviai moka ginti tėvynę, kovoti už jos laisvę ir net žūti.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – viena iš tų datų, kurių  laikas niekada neištrins iš tautos atminties. Eis metai, keisis kartos, bet kiekvienais metais sausio 13 d. bus prisiminti 1991 m. sausio 13-osios įvykiai, suvaidinę svarbų vaidmenį Lietuvos tautos kovoje dėl nepriklausomybės ir laisvės. Laisvės, dėl kurios buvo pralietas beginklių žmonių kraujas. Albertas Kamiu apie laisvę rašė: „Žmogus nebus laisvas, kol neįveiks savo mirties baimės“. Negalvojo apie mirtį ne tik žuvusieji ir sužeisti per 1991 m. sausio įvykius žmonės, bet ir tūkstančiai kitų, stovėjusių prie Aukščiausios tarybos, prie televizijos bokšto ir kitose Vilniaus vietose.

Kasmet dalyvaudami pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, minėdami Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, mintimis sugrįžtame į tragiškus tos  dienos ir nakties įvykius, kai kova už laisvę pareikalavo aukų. Drąsi ir vieninga tauta, tikėdama šviesesne ir gražesne ateitimi, iškovojo laisvą Lietuvą.

Istorijos mokytoja metodininkė Giedrė Škarnulienė