Teatras ugdo istorinę atmintį
Istorinė atmintis labai svarbi, nes, nors ir nugalėta, niekšybė vėl atgyja ir kelia grėsmę žmogiškumui. Ši tema vystoma Alytaus miesto teatro statytame spektaklyje „Marytė“.
Gruodžio 6 dieną mūsų gimnazijos I-III klasių mokiniams, naudojant „Kultūros paso“ lėšas, buvo suorganizuota kultūrinė popietė Alytaus miesto teatre (organizavo karjeros specialistė Janina Matulevičienė, mokinius lydėjo mokytojai Giedrė Škarnulienė, Tomas Balynas, Santa Marcinkevičiūtė) – spektaklio „Marytė“ (režisierius Stas Zhyrkov) peržiūra.
Pagal Alvydo Šlepiko pjesę ir kūrybinės komandos tekstus pasakojama, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „vilko vaikais“, buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiai. Sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo rodytis viešumoje ir turėjo vis slėptis, o apie smurto ir prievartos aukas buvo nutylima. Savo tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Kraupi realybė atskleista pasakojant vokietės, pasivadinusios Maryte, istoriją. Ji bėgo nežinodama kur, bet ją priglaudė Lietuvių šeima, nors už tai buvo išvežta į Sibirą…
Spektaklio jautrios, skaudžios, kartais net brutalios scenos atskleidė skaudžius vaikų prisiminimus ir išgyvenimus. Veiksmo metu pavaizduota tragedija atrodė labai atvira ir priminė, kad blogis egzistuoja ir dabar, visai netoli mūsų – Ukrainoje. Scenarijus, o ypač aktorių vaidyba žiūrovams sukėlė labai jautrias emocijas ir daug įspūdžių, verčiančių apmastyti ir šiandieninę situaciją.
Erika Mažolytė, Knyg(i)ų klubo narė
