Laisvės kovų viltis ir prasmė
Adolfo Ramanausko-Vanago 106-ųjų gimimo metinių minėjimas
Kovo 6 dieną Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė minėjo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 106-ąsias gimimo metines. Renginyje skambėjo laisvės, tautos dvasinės stiprybės leitmotyvai, pabrėžiantys, kad herojais tampa paprasti, savo paprastą likimą kuriantys žmonės, kuriems laisvės idėja tampa aukščiausius ir asmeniniu, ir tautos vienybę išlaikančiu tikslu.
„Mūsų gimnazija didžiuojasi šlovingu Lietuvos partizanų vado vardu ir visais savo darbais stengiasi pateisinti bendruomenei suteiktą garbę. Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago analitinis protas, lyderystė, drąsa, iniciatyvumas, gebėjimas priimti ryžtingus sprendimus, gebėjimas klausyti ir įsiklausyti, kalbėti argumentais, jo meilė tiesai ir teisingumui formuoja mūsų gimnazijos vertybinę sistemą“, – taip apie Vanago asmenybę kalbėjo renginio vedėja Ema Matusevičiūtė, II d klasės mokinė. Ji pasveikino į renginį gausiai susirinkusią gimnazijos bendruomenę ir garbingus svečius: Jurgitą Šukevičienę, Alytaus miesto savivaldybės vicemerę, Loretą Šernienę, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėją, Evaldą Jakubavičių, Nacionalinės švietimo agentūros Veiklos kokybės priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą, Editą Jurčienę, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistę.
Renginio dalyvius sveikindamas gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas pabrėžė, kad mūsų gimnazija garbingu Adolfo Ramanausko-Vanago vardu didžiuojasi jau 30 metų, ir atskleidė šio vardo suteikimo istoriją. V. Skroblas sakė, kad mūsų bendruomenė didžiuojasi, kai mus vadina vanagais, nes šis partizanų vado slapyvardis ne tik atskleidžia asmenines jo savybes, bet ir įpareigoja mus būti veržlius, pasirengusius aukštam skrydžiui.
Direktorius V. Skroblas perskaitė gimnazijos patriotiniuose renginiuose visada dalyvaujančios Auksutės Ramanauskaitė-Skokauskienės, Adolfo Ramanausko-Vanago dukters, šį kartą negalėjusios atvykti, laišką mūsų bendruomenei. Šiuo laišku A. Ramanauskaitė-Skokauskienė sveikina gimnazijos bendruomenę, mininčią jos tėčio, Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 106-ąsias gimimo metines ir nuoširdžiai dėkojo, kad saugome Laisvės kovų atminimą: atmintis turi būti gyva, nes ji – tiesos liudytoja.
Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė sakė, kad mūsų gimnazija pagrįstai gali didžiuotis garbingu Adolfo Ramanausko-Vanago vardu, nes gimnazija yra stipri visais aspektais: puikiais akademiniais pasiekimais, patriotinėmis nuostatomis, atsiskleidžiančiomis tradiciniuose renginiuose, vieninga bendruomene. Vicemerė J. Šukevičienė linkėjo gražios šventės ir dėkojo mokytojams, gimnazistams už pagarbą istorijai, laisvei, nuolatinį ir tikrą patriotiškumą.
Renginio vedėja E. Matusevičiūtė pakvietė žiūrėti mini spektaklį pagal emigrantų rašytojo Algirdo Landsbergio pjesę ,,Penki stulpai turgaus aikštėje“. Spektaklio scenarijų rengė mokytojos Eglė Barysienė ir Aldona Butrimanskienė, dainas – mokytoja Jureta Šametienė, scenografiją – mokytojas Vidmantas Jankauskas. Dramatiško pokario herojais – partizanais, ryšininkais, pjesės pasakotoju ir kitais veikėjais virto mūsų gimnazistai Ąžuolas Nauckūnas, Nojus Baliūnas, Augustė Mažeikaitė (II c klasė), Mažvydas Matulevičius (II d klasė), Ieva Remeškevičiūtė, Karolis Jančiukas, Emilis Radžiukynas (II a klasė).
Mini spektaklis „Penki stulpai turgaus aikštėje“ atspindėjo partizanų kovų dramatizmą: jauni, gyvenimo troškuliu trykštantys žmonės tapo savo Tėvynės sargais: daugelio jų likimai buvo sulaužyti, meilės, šeimos kūrimo svajonės sužlugdytos, mokslo aukštumų siekiai numarinti. Tačiau vieni kitus drąsindami ir iš naujo įpūsdami vilties kibirkštį Laisvės kovų herojai laikėsi plano – iki paskutinio ginti Tėvynę.
Spektaklio siužetinę liniją papildė jautriai Evelinos Gecevičiūtės (IV a klasė) ir Viltės Sebestinaitės (I d klasė) su gimnazijos šiuolaikinės muzikos grupe atliktos partizanų dainos, šiandieninių patriotų – roko operos „Jūratė ir Kastytis“ kūrėjų dainų motyvai. Dainų tekstai kalbėjo apie tą patį, ką išgyveno Laisvės kovų laikmečio žmonės: meilę, viltį, pasiryžimą ir aukos už savo laisvę prasmę.
Spektaklis įprasmino Laisvės kovotojų pasiaukojimą, o „penki stulpai turgaus aikštėje“ tapo neblėstančio ryžto, atkaklumo, vilties ir istorinės atminties išsaugojimo simboliu.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja
