Vytautas Mačernis šiandien gyvas daugelio širdyse…

Šių metų lapkričio tryliktos dienos ankstyvą rytą mūsų gimnazijos I–IV klasių mokiniai su lietuvių kalbos mokytojomis išvyko į jauniausio lietuvių literatūros klasiko Vytauto Mačernio gimtinę. 2021–aisiais minint šimtąsias jo gimimo metines, mūsų tikslas buvo artimiau susipažinti su anksti į Amžinybę išėjusio poeto asmenybe…

Po ilgos kelionės į Žemaičių Kalvariją mus sutiko gidas, kuris trumpai papasakojo apie šio miestelio istoriją, vardo kilmę, Kryžiaus kelio tradiciją. Atvykę į Vytauto Mačernio muziejų, klausėmės įdomaus, įtaigaus pasakojimo apie poeto gyvenimą bei turėjome galimybę pamatyti jo naudotus baldus, daiktus, įvairių laikotarpių eilėraščių rinkinių leidinius, dailininkų sukurtus jo portretus. Gidas mums papasakojo apie Mačernio šeimos tragizmą, poeto mokyklinį gyvenimą, asmenybę, jo meilės istorijas, pažintį su Brone Vildžiūnaite, kuri dar ir dabar gyvena, sulaukusi daugiau kaip šimto metų, ir saugo savo meilės paslaptį. Sužinojome apie V. Mačernio ir jo draugų patirtis, vykstant Antrajam pasauliniam karui. Išgirdę apie tragišką poeto šeimos narių likimą, jo paties nelaimingą meilę, norą įstoti į vienuolyną, vidinę dramą, slėpimąsi nuo Vilnių užėmusių vokiečių, mes bandėme suprasti, iš kur Mačerniui kilo įkvėpimas parašyti net 214 eilėraščių, kuriuose keliami  skaudūs žmogaus būties klausimai. Gidas papasakojo ir šmaikščių istorijų, pasidalijo savo patirtimis, bendraujant su poeto šeimos nariais, pažįstamais, gerbėjais užsienyje. Mes pavartėme Telšių gimnazijos mokinių 1936 m. leistą kūrybinių darbų žurnalą „Šešios žaros”, kuriame ranka parašytas ir vienas iš V. Mačernio eilėraščių, taip pat matėme jo naudotą rašalo sugertuką, skaitytas mėgstamiausias knygas, rašomąjį stalą, kėdę.

Atvykę į Vytauto Mačernio gimtąją Šarnelę, važiavome pro vietas, kurios jam buvo be galo brangios. Grožėjomės poeto tėvynės gamta, važiavome tuo pačiu keliu, kuriame jis tragiškai žuvo prie Šv. Veronikos koplyčios 1944 m. spalio 7 dieną. Keliaudami poeto kapo link  aplankėme vietas, kuriose jis vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje mėgo praleisti laiką ir kurti. Pasiekę Mačernio kapą, pagerbėme poetą uždegdami žvakelę ir klausėmės gido skaitomos ištraukos iš ciklo „Vizijos”.

Su mintyse išlikusiais pasakojimais apie poetą ir su jo kūrinių dvasia grįžome į Alytų. Ir kaip yra sakiusi Vytauto Mačernio motina, Vytautas visada išliks gyvas… 

Ugnė Gudaitytė, IV e klasės mokinė