Literatūrinės Žemaitijos keliais…

Tu ,Lietuva, man kaip geriausias draugas
Pakilus-Eikim, – tyliai pasakei.
( E. Mieželaitis)

Smagu keliauti po platųjį pasaulį, tačiau nepažinti savojo krašto- gėda. Lietuvėlė maža, bet turi turtingą kultūrinį paveldą, garbingą praeitį.
Birželio 6 d. nedidelis būrelis mūsų mokyklos mokinių su mokytojomis E. Janulevičiene, J. Zeleniene ir E. Barysiene keliavo po literatūrinę Žemaitiją. Per vieną dieną aplankyti garsius Žemaitijos kūrėjus nėra lengva, todėl nusprendėme nukeliauti į skirtingų literatūros srovių, skirtingos tematikos rašytojų gimtąsias vietas.

Pirmiausia mus pasitiko lietuvių romantiko, tautos dainiaus Maironio gimtoji sodyba –Pasandravys. Čia Maironis gimė. Toliau keliavome į tėviškę Bernotų kaime. Stabtelėjome prie poeto aprašyto šaltinėlio, maironietė Greta S. paskaitė eilėraštį „Suolelis.“ Iš tikrųjų poetas mėgo tą gimtinės vietelę: šaltinėlio gaivus vanduo , suolelis šalia- tai tolimos poeto praeities simboliai. Stebėjome Bernotuose išlikusius pastatus- ledainę, svirną. Įdomu buvo apsilankyti muziejuje , kuris 1989m. įkurtas Maironio sesers sodyboje . Čia maironietės Paulina D. ir Greta S. paskaitė eilėraščius : „Miškas ūžia“ ir „Praeitis.“ Tautos dainius savo kūryboje atskleidžia begalinę meilę tėvynei, aukština garbingą praeitį, sielojasi dėl daromos skriaudos Lietuvos gamtai. Manome, ir dabar labai daug ką Maironis turėtų pasakyti lietuviams.

Toliau kelias vedė į Šilalės r. Bijotų kaimą. Čia įkurtas seniausias ir unikaliausias etnografinis Baublių muziejus. Įdomi Baublių gimimo istorija. X VIII a . pabaigos žemaičių bajoras, poetas, senienų rinkėjas Dionizas Poška Barzdžių- Bijotų dvaro žemėje nukirsdino tūkstantmetinį ąžuolą, vadintą Baubliu, ir su 40 baudžiauninkų pargabeno jį į dvaro kiemą. Išskaptavę nuopjovos vidų, pastatė apvalų namelį prie dvaro rūmų. Čia sudėtos įvairios senienos, knygos, karvedžių portretai , net mamuto kaulas yra. Netoliese pastatytas ir kitas muziejus- Baublio brolis. Ši vieta XIX a. pr. tapo Žemaitijos kultūros židiniu. Dabar muziejus itin branginamas, saugomas ir tvarkomas. Šįmet jam 200 metų. Baublio ir Dionizo Poškos atminimui yra išleista profesoriaus S. Skrodenio sudaryta antologija „Bitelė Baublyje“ . Čia ne tik istorinių faktų, bet ir literatūrinių interpretacijų rasime:

Aure kažkas miške dunda!
<…> Čia ne stūgauja koks stumbras,
Nei įdūkus audra siaučia,
Ir nei priešai pas mus traukia,
O tik Baublys miške gaudžia,
Tas žemaitiškas karalius.
( iš „Žemaičių apsakymo“)

Taigi aplankę Baublių muziejų, pasidžiaugę, jog toks senas kultūrinis paveldas yra labai gerbiamas ir saugomas, Žemaitijos keliais traukėme toliau. Keliavome į Varnius. Prie žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo prisiminėme šio žymaus lietuvių švietėjo kilnius darbus- blaivybės sąjūdžio organizavimą, parapijinių mokyklų kūrimą, begalinį troškimą šviesti tautą, vesti ją doros keliu.

Realizmo epochos rašytojos Žemaitės gimtinėje mus pasitiko senovinė, labai gerai sutvarkyta, prižiūrima sodyba. Šių metų birželio 2 d. kaip tik įvyko restauruoto muziejaus atidarymas. Žemaitė- iškiliausia XIX a. pabaigos lietuvių rašytoja, sodria, turtinga kalba sukūrusi to meto Lietuvos kaimo paveikslą. Moralinės vertybės, apie kurias kalba rašytoja savo kūryboje , verčia susimąstyti ir šiandienos žmogų: ar įmanoma santuoka dėl materialinės naudos? Ar gali būti laimingas žmogus be meilės?

Daug sužinojome ir apie rašytojos asmenybę, apie jos kietą žemaitišką charakterį, apie norą kurti, rašyti apie tai, ką iš tikrųjų matė savo meto aplinkoje. Nutarėme ką nors paskaityti. Taigi pasirinkome apysakos „Petras Kurmelis“ ištrauką. Mokinės Giedrė, Gintarė ir Eglė skaitė apie Petro išgyvenimus dėl nelaimingos santuokos.

Dar daug verta aplankyti, pamatyti, įsiminti. Nusprendėme, jog kitais mokslo metais keliausime vėl- juk ne vien iš vadovėlių norisi apie mūsų kultūrą , literatūrą bei istorinę praeitį sužinoti…

Giedrė Dulskaitė, III k kl.